Pasak jų, vien rūpybos ekonomika, tai yra, namų ruoša ar vaikų auklėjimas, kuo dažniausiai užsiima moterys, sudaro apie 6–8 proc. BVP.
Darbas, kuris dažnai laikomas moterų laisvalaikiu
Anot Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Ekonomikos ir verslo instituto profesorės Onos Gražinos Rakauskienės, pastaruoju metu pasaulio tyrimai ekonomikos srityje iškėlė visai naują tezę, kurios anksčiau nebuvo – bet kokia nelygybė neigiamai veikia visos šalies ekonominę sistemą, ekonomikos augimą ir stabdo socialinę ekonominę pažangą.
Pasak lektorės Eglė Krinickienės, lyčių ekonomikoje išskiriama sritis, kuri laikoma pilnaverčiu ekonomikos komponentu – rūpybos ekonomika.
„Tai yra sritis, kurioje dominuoja moterys ir visos veiklos atliekamos praktiškai vien tik moterų. Tai yra vaikų priežiūra ir auklėjimas, namų ruoša, senyvo amžiaus ir neįgalių šeimos narių priežiūra, šeimos kultūrinio laisvalaikio ir poilsio organizavimas ir kt. Lyg ir kalbame apie kasdienius, mums įprastus dalykus, tačiau iš inercijos nekreipiame tam dėmesio, nevertiname“, – sako E. Krinickienė.
Ji akcentuoja, kad šios veiklos visuomenėje dažnai laikomos moterų laisvalaikiu, tačiau mokslininkės pastebi, jog tai – pilnavertis ir dažnai visą parą trunkantis darbas. Be to, E. Krinickienė pabrėžia, kad rūpybos ekonomikoje atliekamas darbas kuria pridėtinę vertę.
„Jeigu rūpybos ekonomiką laikytume, kaip priimta lyčių ekonomikoje, pilnaverte ekonominės sistemos dalimi, ūkio šaka, įvairiais vertinimais, šis indėlis į BVP sudaro 6–8 proc.“, – sako E. Krinickienė.
Ji pripažįsta, kad pridėtinės vertės skaičiavimo metodikos gali būti kritikuotinos, nes tai – nauji dalykai, bet pabrėžia, kad apie juos reikia kalbėti. O. G. Rakauskienė antrina, kad rūpybos ekonomikos indėlį į BVP apskaičiuoti sunku. Jos teigimu, dominavo požiūris, kad makroekonomika yra neutrali lyčiai, todėl lyčių nelygybės įtaka jai nebuvo analizuojama.
Lyčių lygybė – vienodos galimybės, o ne vienodi darbai
Anot mokslininkių, požiūris, kad moteris turi rūpintis šeimos židiniu, o vyras – išlaikyti šeimą, yra žalingas ekonomikai, nes tokiu būdu neįvertinamas ir neišnaudojamas moters potencialas.
„Moterys yra laikomos neišnaudotais ekonomikos ištekliais. Jos sudaro daugiau kaip pusę žmonijos. Mes teigiame, kad ekonomika praranda gana didelį augimo impulsą. Europos Sąjungos lygmeniu yra laikoma, kad, jeigu išnaudotume visą šį moterų potencialą, būtų galima stimuliuoti ekonomikos augimą“, – sako E. Krinickienė.
Pasak O. G. Rakauskienės, visuomenėje susidarę stereotipai yra viena iš pagrindinių problemų, kurią reikėtų spręsti, ir tai turėtų būti taikoma ne tik moterų, bet ir vyrų atžvilgiu.
„Vienas iš pamatinių gyvenimo dalykų bet kuriam žmogui – ir moteriai ir vyrui – išreikšti save, realizuoti savo potencialą. Moteris, nustumta į užribį, šeimos židinį, kurį jai priskiria visuomenėje susiformavę stereotipai, žinoma, jausis nelaiminga. Nuo to visų pirma nukentės šeima“, – įsitikinusi E. G. Rakauskienė.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad lyčių lygybės nereikia suvokti taip, kaip ji buvo suvokiama seniau: moterys ir vyrai turi dirbti tuos pačius darbus. Jos teigimu, tiek moterys, tiek vyrai turi turėti pasirinkimą, kuo jie nori užsiimti, ir jų veiklai turėtų būti sudarytos galimybės.
„Norėčiau pabrėžti, kad lyčių lygybė nėra moterų ir vyrų priešprieša. Tai yra lygios galimybės vyrams ir moterims lygiaverčiais pagrindais realizuoti savo potencialą, padedant vieni kitiems, kartu dirbant, padedant kartu auginti vaikus, pasiskirstant buities darbus. Tokiu būdu tiek vyrai, tiek moterys galėtų pilnai realizuoti savo potencialą, įnešant lygiavertį indėlį į ekonomiką“, – antrina E. Krinickienė.
