Iš Pasaulio banko atstovų lūpų Kišiniovas taip pat negali išgirsti paguodžiančių žodžių. 2015 m. spalį bankas pablogino Moldovos ūkio prognozę šiems metams nuo 1,5 iki 0,5 proc. BVP augimo.
Trečiadienį Tarptautinis valiutos fondas paskelbė, jog 2015 m. Moldovos ekonomika susitraukė 1,75 proc.
Trečiadienį Tarptautinis valiutos fondas paskelbė, jog 2015 m. Moldovos ekonomika susitraukė 1,75 proc., o be aibės kitų tokio rodiklio priežasčių išskiriama šalį niokojusi sausra ir ekonomikos nuosmukis Rusijoje.
Prie gyvenimo lygio smukimo, infliacijos augimo bei nacionalinės valiutos lėjos susilpnėjimo pastaraisiais metais smarkiai prisidėjo ir precedento šalyje neturėjusi vagystė iš bankų.
2014 m. iš trijų Moldovos bankų – „Unibank“, „Banca de Economii“ ir „Banca Sociala“ išnyko apie milijardas JAV dolerių, o tokia suma sudaro apie 15 proc. Moldovos BVP.
Bankų gelbėjimui Kišiniovas turėjo skirti pusės metinio biudžeto sumą, o toks žingsnis beveik per naktį sugriovė ir taip silpną šalies ūkį.
Tarp Rumunijos ir Ukrainos įsispraudusi Moldova, neturinti išėjimo prie jūros, viena vertus, siekia glaudesnių santykių su ES, tačiau, kita vertus, ekonomiškai stipriai priklausoma ir nuo Rusijos rinkos.
Maskva savo ruožtu tikrai nesidžiaugė 2014 m. Kišiniovo pasirašyta asociacijos sutartimi su ES ir tais pačiais metais įvedė importo draudimą moldaviškam vynui, mėsai, vaisiams, daržovėms ir grūdams.
Tiesa, po metų Kremliaus pozicija Moldovos atžvilgiu pradėjo švelnėti ir kai kurioms įmonėms buvo leista atnaujinti anksčiau draustų maisto produktų eksportą į Rusiją.
Iki Maskvos embargo įvedimo, apie trečdalis Moldovos vynų, 93 proc. obuolių ir 80 proc. slyvų buvo išvežama į Rusiją, o šių produktų eksporto vertė siekė apie 100 mln. dolerių.
Moldovos statistikos departamento duomenimis, nors šalies gamintojai ir stengėsi persiorientuoti į ES šalių rinkas, tačiau bendros eksporto apimtys per pirmus tris 2015 m. mėnesius sumenko 14,6 proc.
