Aiški paskolų litais palūkanų kilimo tendencija jau matyti nuo šių metų kovo. Tiesa, ji gerokai nuosaikesnė nei tarpbankinių paskolų eurais palūkanų, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktorius Arvydas Kregždė sako, kad finansinės krizės akivaizdoje 2008–2009 metais beveik viso pasaulio centriniai bankai apkarpė bazines palūkanų normas iki rekordinių žemumų, o smunkant bazinėms palūkanoms krito ir tarpbankinių paskolų palūkanų normos.
„Tik visai neseniai Europos centrinis bankas vėl grįžo prie pinigų griežtinimo politikos ir pradėjo kelti bazinę palūkanų normą. Be to, rinkos viliasi, kad bankas šiemet palūkanas kilstels dar 0,5 procentinio punkto. Į šiuos lūkesčius reaguoja tarpbankinių paskolų eurais palūkanos, taip pat ir tarpbankinių paskolų litais palūkanos („Vilibor“)“, – teigia A. Kregždė.
Pasak jo, pastaruoju metu skirtumas tarp „Euribor“ ir „Vilibor“ mažėja, ir tai yra teigiamas veiksnys, atspindintis sveiką Lietuvos finansų sistemą. „Toks nedidelis skirtumas tarp „Vilibor“ ir „Euribor“ rodo, kad finansų sistema Lietuvoje stabili. Bankai yra ganėtinai likvidūs – turi pakankamai lengvai prieinamų lėšų“, – aiškina A. Kregždė.
Pasak „Swedbank“ Iždo departamento direktoriaus Viktoro Baltuškonio, Lietuvoje esant fiksuotam valiutos kursui pagrindinis veiksnys, lemiantis palūkanų lygį litais, yra bazinės valiutos – euro – palūkanų lygis.
Per 2010 metus bankų sistema iš esmės susitvarkė su nuostoliais ir nebeliko įtampos dėl 2008–2009 metais vyravusios likvidumo krizės tarptautinėje finansų rinkoje.Tad kylant bazinei palūkanų normai euro zonoje ir kartu „Euribor“ neišvengiamai kyla „Vilibor“ . Tiesa, palūkanų litais kilimas šiek tiek atsiliko nuo „Euribor“, mat tai lėmė perteklinis Lietuvos bankų sistemos likvidumas.
„Dar nuo pernai metų buvo pastebimas indėlių augimas, o paskolų apimtis tokių tendencijų nedemonstravo. Per 2010 metus bankų sistema iš esmės susitvarkė su nuostoliais ir nebeliko įtampos dėl 2008–2009 metais vyravusios likvidumo krizės tarptautinėje finansų rinkoje. Mažėjo konkurencija dėl indėlių ir tarp Lietuvoje veikiančių bankų, o „Vilibor“ ir atspindi vietinę pinigų kainą – indėlių kainą“, – aiškina V.Baltuškonis.
Be to, papildomas veiksnys, kuris šiemet „Vilibor“ spaudė žemyn, buvo Lietuvos skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose. Pasiskolintos lėšos didino sistemos likvidumą per valstybės biudžeto išlaidas, programų finansavimą, pažymi ekspertai.
Priešingu atveju, anot specialistų, kai bankai neturi pinigų ir rinkoje trūksta likvidumo, tarpbankinės palūkanos kyla, nes bankai vieni kitais nepasitiki.
Anot V.Baltuškonio, pagrindinis veiksnys, nulėmęs „Vilibor“ ir „Euribor“ atotrūkio mažėjimą, buvo sėkmingas valstybės biudžeto deficito valdymas, dėl jo susiformavo teigiamas užsienio investuotojų požiūris, o tai mažino riziką ir palūkanų lygį.
Todėl teigiama, kad šalies ekonomikai ir toliau sėkmingai tvarkantis, „Vilibor“ jokių netikėtumų pateikti neturėtų.
