Apie tai, kad žvejybinis traleris grįžta į Lietuvos laivų registrą, užsiminė Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai, ketvirtadienį surengę metinę savo veiklos apžvalgą. Laivų registravimo skyriaus vedėja Eglė Petrauskienė kalbėdama apie įregistruojamus ir išregistruojamus laivus paminėjo, kad norą grįžti į registrą pareiškė „Margiris“.
Šis laivas priklauso bendrovei „Atlantic High See Fishing“. Jos vadovas Bernardas Krištanavičius neslėpė: panašu, kad laivo vėliava vėl bus pakeista į Lietuvos.
„Labai jau užprotestavo žalieji, baltieji, raudonieji. Apspjaudė „Margirį“, – juokaudamas kalbėjo B.Krištanavičius, kurio laivas nuo rugsėjo ties Australija stovėjo visiškai be darbo.
„Vėliava buvo pakeista, buvo suplanuotas bendras su australais projektas gaudyti žuvį ir ją parduoti, tačiau australai labai supyko. Šalis draugiška, bet visada yra jėgų, kurios prieštarauja. Jie bijo, kad mes išgaudysime visas žuvis, nes pas juos gyvenime nėra buvę tokių didelių laivų. Čia neteisybė, politiniai reikalai. Pasamprotaukime: jei skiriama 20 tonų kvota, ar dvidešimt laivų pagaus, ar vienas didelis, – koks skirtumas“, – 15min.lt sakė B.Krištanavičius.
144 metrų ilgio laive yra fabrikas, pajėgus kasdien apdoroti 250 tonų žuvies. Šaldymo triumuose galima saugoti net 6 000 tonų žuvies – tiek sutilptų į 545 autobusus.
Į tokį pasakymą aštrų atsakymą turi „Greenpeace“. Šios organizacijos biure Briuselyje dirbanti ES vandenynų politikos direktorė Saskia Richartz tvirtina, kad tokie laivai kaip „Margiris“ žuvų atsargoms pasaulyje kelia didelę grėsmę. Anot moters, dėl tokių laivų bei žvejybos perviršio vis daugiau žvejų pasaulyje netenka darbo, 30 proc. darbų šiame sektoriuje dingo, nes paprasčiausiai išseko žuvies atsargos. Be to, 20-yje laivų dirba gerokai daugiau žmonių nei viename „Margiryje“, jo tarša daug didesnė nei mažųjų. Laivai-milžinai nepaiso, kad į jų tinklus patenka ruoniai, delfinai, vėžliai.
„Greenpeace“ puslapyje pateikiami palyginimai: kasdien toks laivas gali pagauti tiek žuvies, kiek jos sutilptų į 20 autobusų. 144 metrų ilgio laive yra fabrikas, pajėgus kasdien apdoroti 250 tonų žuvies. Šaldymo triumuose galima saugoti net 6 000 tonų žuvies – tiek sutilptų į 545 autobusus.
Grįš į buvusias žvejybos vietas
Anot B.Krištanavičiaus, planuojama, kad laivas žuvies grįš gaudyti į Ramųjį vandenyną, Mauritaniją. Į Klaipėdą laivas neatplauks.
„Pernai jau negalėjome žvejoti, nes nebebuvo kvotų. Europoje ir dabar kvotų nėra, o Mauritanijoje nuo naujų metų sudaromos naujos sutartys. Pasakysiu atvirai – žvejybos srity vyksta karas, visi nori kuo daugiau kvotų. Mauritanijoje kvotų kainos išaugo penkis kartus, dabar už toną žuvies reikia mokėti 500 eurų, o buvo 100 eurų“, – problemas dėstė bendrovės vadovas.
Jis užsiminė, kad australų už prastovas prašė kompensacijos, tačia šie nieko mokėti neketina. „Vyriausybė pasakė, kad kompensacijos nebus“, – teigė B.Krištanavičius. Anot jo, laivas jau prisistovėjo, peštynės rezultatų nedavė, tad bendrovė priversta ieškoti sprendimo.
„Greenpeace“ akiratyje
„Greenpeace“ organizacija pernai liepos mėnesį prieš laivui išplaukiant į Australiją surengė akciją ir grandinėmis apjuosė laivo sraigtus. Laivas uoste užruko penkiomis dienomis ilgiau nei planavo ir galiausiai išplaukė. Rugpjūčio pabaigoje protestais jis sutiktas ir Australijoje. Aktyvistai laivui bandė blokuoti kelią pripučiama valtimi, norėjo įlipti į tralerį, tačiau jų virvės buvo nupjautos, valtį nuvijo atplaukęs locmanas. Aktyvistai net bandė grandinėmis prisirakinti prie prieplaukos, kad „Margiris“ neprisišvaruotų, tačiau šis nieko nepaisydamas pirmyn plaukė dideliu greičiu. Aktyvistai pasakojo vos spėję atsirakinti.
Australai laivą iš Lietuvos netruko pavadinti monstru ir vandenynų siurbliu. Šis laivas būtų buvęs didžiausias kada nors žvejojęs jų vandenyse. Savininkai planavo, kad Australijos vėliavą išsikėlęs laivas žvejos ties Tasmanijos krantais ir per metus galės pagauti 18 tūkstančių tonų skumbrės ir kitos rūšies žuvies.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Greenpeace“ aktyvistų protestas |
„Kai „Margiris“ pradėjo žvejoti ties vakariniais Afrikos krantais, daugelio žuvų atsargos beveik visiškai išseko arba apskritai dingo. Žuvies ten nebėra“, – skelbia „Greenpeace“.
Aktyvių australų, tarp kurių buvo ir aplinkosaugininkų, ir žvejų, ir tiesiog aktyvių gyventojų, pastangos nenuėjo perniek. Parengus peticiją buvo surinkta tūkstančiai parašų. Rugsėjį paskelbta, kad šis ir kiti traleriai ties Tasmanijos krantais žvejoti negalės dvejus metus, iki tol bus atliekami moksliniai tyrimai, norima išsiaiškinti, kaip tokie milžinai veikia ruonių ir delfinų populiacijas.
Australijos valdžios institucijos paisė protestuotojų, nors ir įrodinėjo, kad sugavimo kiekiai sudarys mažiau nei 10 proc. visų žuvų išteklių, o „Margiriui“ teks pusė visų leidžiamų sugauti žuvų kiekio, esą jokios grėsmės jis nekelia.
