Į diskusiją susirinkusių vadovių teigimu, nors moterys Lietuvoje neretai ir užima reikšmingas pareigas, tarkime, prezidento, ir daug pasiekia, lyčių stereotipai vis dar gajūs. Juos, edukologės Austėjos Landsbergienės teigimu, tėvai ir aplinka vaikams pradeda formuoti dar iki mažiesiems pradedant kalbėti.
Kodėl technologijų sektoriuje tiek daug vyrų?
74 proc. merginų domisi karjeros galimybe technologijų srityje, 24 proc. įgyja technologijų specialybę, 25 proc. jų įsidarbina pagal specialybę, bet maždaug 40 proc. jų galiausiai pasitraukia į kitą veiklą, tokią statistiką penktadienį atskleidė finansinių technologijų startuolių bendruomenės „Rise Vilnius“ vadovė Renata Šumskaitė.
„BIOK laboratorija“, kuriai vadovauja Romualda Stragienė, yra išskirtinė – tyrimų ir vystymo (research and development) bei marketingo skyriuose dirba vien tik moterys.
Laboratorijos vadovė atskleidė, kad vieno stipraus kandidato nepavyko prisivilioti dirbti į įmonę vien todėl, kad jis nenorėjo dirbti su vadove moterimi.
Ada Jonušė, lietuviško treniruočių startuolio „Lympo“ įkūrėja ir blockchain verslininkė, pripažino, kad visi startuolyje dirbantys žmonės (15 jų) yra vyrai. Moteris pripažino, kad situacija yra prasta, ir atskleidė, kodėl ji tokia susiklostė.
A.Jonušei pasamdžius vyriausiąjį technologijų pareigūną (angliškai – chief technology officer), pastarasis pradėjo ieškoti reikalingų specialistų. Kadangi tą reikėjo daryti skubiai, jis pasikvietė draugą, tas pasikvietė dar kitą pažįstamą, ir, kadangi nė vienas nesusidūrė su moterimi specialiste, galiausiai susiformavo vyriškas kolektyvas.
Tačiau A.Jonušė šiuo metu vysto projektą womenat.com – tinklalapį, kuriame registruojasi moterys profesionalės, kad jas lengviau galėtų rasti jų ieškantys darbdaviai. Tinklalapyje jau užsiregistravę apie pusantro tūkstančio specialistų iš įvairių pasaulio valstybių, projektas pagreitį turėtų įgyti šiemet.
A.Landsbergienė: viskas prasideda dar vaikystėje
Lietuvoje daug kas mano, kad lyčių lygybė yra, prezidentė moteris ir pan., bet turime premjerą, kuris gali pasakyti, kad reikia protingų žmonių vyriausybėje. Tai yra labai dviprasmiška ir sudėtinga situacija, – sakė A.Landsbergienė.
Su vaikais edukologė pradėjo dirbti prieš 20 metų. Pasak jos, per tą laiką daug kas pasikeitė. Jeigu anksčiau tėvai atsisakydavo net gauti elektroninius laiškus, perleisdami visą atsakomybę mamoms, tai dabar jie yra kur kas labiau įsitraukę į savo vaiko ugdymą. Tačiau, A.Landsbergienės manymu, lygybės ženklo tarp lyčių Lietuvoje dėti dar tikrai negalima.
„Lietuvoje daug kas mano, kad lyčių lygybė yra, prezidentė moteris ir pan., bet turime premjerą, kuris gali pasakyti, kad reikia protingų žmonių vyriausybėje. Tai yra labai dviprasmiška ir sudėtinga situacija. Tas pasakymas, kad mes moteris mylim... Bet mes ir šuniukus labai mylim. Vis dar gaunam laiškus iš tėvų „kaip čia, mergaitė, o grįžo murzina kaip kiaulė“, – pasakojo edukologė.
Pasak jos, viskas prasideda dar vaikystėje, todėl labai svarbu, kaip tėvai ir kiti žmonės bendrauja su vaiku. A.Landsbergienė pasakojo, kad net Švedijoje, kur lyčių lygybės klausimais darželio auklėtojai ir mokytojai yra apmokyti, vis dar pasitaiko itin stereotipinio bendravimo su vaikais.
Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kai buvo filmuojama, kaip darželio auklėtojos pasitinka vaikus.
Vis dar gaunam laiškus iš tėvų „kaip čia, mergaitė, o grįžo murzina kaip kiaulė“, – pasakojo edukologė
„Kai ateina mergaitė (nors Švedijoje mokytojai apmokyti ir mums iki jų du šviesmečiai), kuri dar nekalba, jai jau sakoma „o, kokia suknytė“, arba „kas tave taip gražiai supynė – mama turbūt“. O ta mergaitė dar net nekalba. Kai ji pradeda kalbėti taip, kaip su ja kalbama, tai sakome, kad va, ji ir pasipuošti nori, ir pasidažyti nori. O berniukams sakydavo „o, tu dinozaurą atsinešei, tu turbūt toks stiprus kaip dinozauras“, o mergaitėms kalbėta apie išvaizdą. Kaip mokytojoms parodė tuos video, jos sakė „čia aš? negali būti“. Tai yra labai daug laiko besitęsiantis dalykas, mums taip atrodo biologija ar fiziologija, nors to visiškai nėra“, – pasakojo A.Landsbergienė.
Jos tvirtinimu, mokslininkai jau nebesiginčija, kad 50 proc. įtaką žmogui aro genetika, bet dar tiek pat – aplinka.
„Tai daro didžiulę įtaką tam, kas aš esu vėliau gyvenime, ką aš skaitau“, – sakė edukologė. Todėl, jeigu mergaitės visos draugės skaitys „Barbie“ žurnalą, veikiausiai ir ji darys tą patį. Tačiau, vienai draugei skaitant „Robinzoną Kruzą“, o kitai – „Tomą Sojerį“, ir ji pati rinksis įvairesnį turinį.
„Viskas prasideda nuo smulkių dalykų, nuo retorikos „vyras mane išleido“, arba kai mama pasako vaikui „aj, ir man nesisekė matematika“. Kodėl mes sau leidžiame taip pasakyti. Bent jau septyniems matematiką gali mokėti visi“, – kalbėjo edukologė.
Visą diskusiją galite stebėti čia.
Kovo 8-ąją „Nasdaq“ grupės valdomos biržos Niujorke, Skandinavijoje ir Baltijos šalyse kartu su beveik 70 vertybinių popierių biržų visame pasaulyje jungiasi prie globalios Jungtinių Tautų iniciatyvos – simboliniu varpo dūžiu atkreipė visuomenės dėmesį į vis dar egzistuojantį lyčių lygybės atotrūkį bei sieksime paskatinti abiejų lyčių įsitraukimą, kuriant pažangiausias technologijas bei inovacijas.
