„Ne tiek daug žmonių, daugiabučių, bet daugiau miško ir žvėrių. Manau mums pavyko“, – noru pakeisti gyvenamąją aplinką, džiaugėsi didžiausia virtuvės šefo Mykolo palaikytoja ir įkvėpėja, žmona Ieva Lučiūnienė.
Tik darbų, sutinka abu, įsukus šeimos verslą, nesumažėjo. Dabar likusias valandas nuo aktyvios veiklos restorane jie sąmoningai skirsto į laisvas, priklausančias tik jiems dviem, ir vis dar nuo veiklos neatsiejamas.
Ketverius metus drauge šeimyninę, o vienerius jau ir profesinę pilnatvę, kuriantys šeimyninio restorano „Alkanas briedis“ įkūrėjai Mykolas ir Ieva Lučiūnai, palikę Vilnių, mėgaujasi ramesnės kasdienybės privalumais.
Paklausti, kokios auditorijos simpatijų daugiausia pelno antrus metus skaičiuojantis jų šeimos verslas, abu sutaria – „Alkanas briedis“ patrauklus šeimoms su vaikais, taip pat poroms ar bičiuliams, norintiems pakeliauti po Lietuvą ir atrasti naujas gardaus maisto vietas.
Praalkę keliautojai žino – ši vieta vos 45 km nuo Vilniaus esančiose Širvintose ir vos 5 km nuo autostrados Vilnius–Panevėžys–Ryga. Geros rekomendacijos apie sutuoktinių restoraną jau pasiekė klaipėdiečius ir vilniečius, o aplink gyvenantys susikūrė tradicijas, kada verčiausia užsukti grilio patiekalų. Iš lūpų į lūpas keliaujantys atsiliepimai nemeluoja: čia išties nepalyginamai gardžiau ir jaukiau nei bet kurioje pakelės užeigoje ar degalinėje.
„Ar kurti šį restoraną, ilgai galvoti nereikėjo: mums labai norėjosi stebinti žmones, kartu su jais kurti tradicijas bei atmosferą. Žinant, kad grilis nėra daugelio namų kasdienybės dalis, siekėme sukurti galimybę ant jo ruoštus patiekalus valgyti dažniau“, – išpažįsta „Alkanas briedis“ įkūrėjai.
Stengiamės būti vieta, kuria Širvintų gyventojai gali didžiuotis ir drąsiai rekomenduoti kitiems.
– Ką simbolizuoja restorano pavadinimas „Alkanas briedis“?
– Ievos ir Mykolo kraštietį – širvintiškį, alkstantį pramogų ir norintį nustebinti, palepinti savo šeimą bei pasidžiaugti laisvu laiku drauge su artimiausiais žmonėmis.
Dažnai ir iš klientų girdime, kad užėjus restorano vidun jausmas lyg kokioje Norvegijoje. Bet su Skandinavija mūsų briedis nesusijęs, tai labiau miestelio istorija. Šis gyvūnas – jo simbolis. Tad Širvintose jį sutiksite gana dažnai, kaip kad antai sporto klubo pavadinime „Briedis“.
Kadangi kūrėme restoranėlį vietiniams, neapsiėjome be pagrindinio jo simbolio ir mes. Dar iki mūsų vietiniai alko gero maisto, todėl dabar tuo rūpinasi „Alkanas briedis“: ne tik svečius užeiti kviečia, su ir jais bendrauja.
– Kokį tikslą sau keliate įkūrę šeimos restoraną?
– Kurdami „Alkano briedžio“ namus, norėjome įkurdinti mišką mieste. Į tai atsižvelgdami ir rinkome spalvas, detales. Interjerą vis dar pildome. Žmones gamta atpalaiduoja, įkvepia ir sustiprina. Pradėję restorano įrengimo darbus, pirmiausia savęs klausėme, ką leidžia mūsų galimybės? Taip su draugais, bendromis jėgomis, barą pastatėme.
Kasdieniu savo darbu stengiamės ne tik pritraukti turistų, bet ir būti vieta, kuria galėtų didžiuotis ir kitiems rekomenduoti Širvintų gyventojai. Stengiamės plėstis ir kurti darbo vietas (kolektyvą šiuo metu sudaro 8 žmonės) šiame mažame miestelyje. Per gana trumpą laiką, „Alkanas briedis“ tapo vienu pagrindinių miestelio traukos taškų, o ir iš toliau į jį žmonės atvyksta.
– Kokie patiekalai karaliauja šeimyninio restorano virtuvėje?
– Mūsų virtuvės karalius grilis: Mykolas yra jo meistras. Ugnis ir jos dinamika pakerėjo jį maždaug prieš šešerius metus. Tuomet šis įrankis, buvo labiau ypatingų progų nei kasdienybės dalis. Tačiau norint sukurti ką nors ypatingo ir nekasdieniško – jis labai praverčia. Kepimui grilyje reikia turėti daug žinių ir sugebėjimų – todėl šis kepimo prietaisas Mykolui ir patinka.
Be grilio patiekalų, galėsite ir midijų paragauti, ir vietinių pamėgtos žuvies su bulvių traškučiais (fish and chips) paskanausite. Meniu gana įvairus, mažame mieste neturime prabangos siūlyti tik nišinių patiekalų. Norisi, kad žmonėms maistas būtų skanus ir nepabostų, todėl siūlome gana didelę jo įvairovę.
Nuo penktadienio iki sekmadienio gaminame patiekalus, kurie nesikartoja: viščiukas tabaka, dorada, befstrogenas su baravykais, ypatingieji burgeriai (įprastai jų meniu nerasite) ir t.t. Nusprendusius užsukti jau gatvėje sutinka ant grilio kepamų mėsyčių aromatas, gal jis ir privilioja klientus?
– Kaip apibūdintumėte maitinimo verslo specifiką?
– Ši sritis labai dinamiška, todėl kone kasdien mūsų šefai (Mykolas ir Donatas) jaučia lengvą įtampą. Maitinimo versle diena dienai nelygi. Monotonijos jame nėra, bet dirbti tenka išties labai daug. Virtuvės šefų dėmesio tikisi ne tik ruošiami patiekalai, bet ir užsukantys klientai. Jiems smalsu, kas vyksta virtuvėje, todėl leidžiasi į dialogą, dalijasi savo įspūdžiais, pasakoja, kaip „Alkaną briedį“ rado.
– Kalbama, kad savaitgalio patiekalų ne visiems ir užtenka?
– Taip, jie riboto kiekio. Kartais ir šeštadienį vakare baigiasi, o sekmadienį atvykę žmonės jų jau neranda. Norėtųsi, kad ir mūsų svečiai suprastų, jog planuojamės gaminamo maisto kiekius, o jei norisi paragauti, visuomet galima rezervuotis staliuką būtent tam, specialiam, patiekalui iš anksto.
Kaip ir visi, be iššūkių neapsieiname, bet visad vadovaujamės ,,imi ir darai“ taisykle.
– Ar tiesa, kad šeimoje Mykolas – antros kartos šefas?
– Daugiau nei prieš porą dešimtmečių Mykolo močiutė, profesionali virtuvės šefė Regina išmokė savo anūką Mykolą gaminti, perdavė jam technines maisto ruošimo žinias ir įkvėpė meilę maistui. Močiutės pėdomis pasekęs ir profesionaliu šefu tapęs anūkas įkūrė restoraną. Tiesa, dar prieš tai jis baigė maisto technologo studijas – mėsos specializaciją, bet savo karjerą susiejo su profesionalia virtuve. Taigi dvylika metų patirties maisto industrijoje sukaupęs Mykolas įkūrė kelis verslus, iki šiol konsultuoja restoranų atidarymo, virtuvės organizavimo klausimais, sudarinėja meniu, kuria receptus, vadovauja virtuvei.
– Kokia atsakomybė šeimos versle tenka Ievai? Kaip judu pasiskirstę atsakomybes?
– Ievos sritis apskaita, finansai, administravimas. Ji vienos fintech įmonės finansų skyriaus vadovė. Pastaraisiais metais laisvą laiką skirianti „Alkano briedžio“ auginimui. Verslo pradžioje ji nesikišo. Tačiau vėliau, pamačius, kiek čia reikalų, teko prisijungti ir jai. Taigi, surėmėme pečius, pritraukėme kitus komandos narius ir auginame „Alkaną briedį.“ Kaip ir visi, be iššūkių neapsieiname, bet visad vadovaujamės ,,imi ir darai“ taisykle.
– Kaip žadate pamaloninti „Alkaną briedį“ pirmojo gimtadienio proga?
– Gruodžio 3 d. Mykolas turi didelių užmojų, jei tik pavyks su savivaldybe suderinti, gamins didelėje priekaboje-rūkykloje. Tądien vyks maisto šou: gaminama bus tik 3–4 valandas. Taigi lauks ypatinga gimtadienio programa su barbekiu asorti lėkštėmis. Vienu metu bus galima paragauti kelių skirtingų patiekalų. Mykolas žada ir vieną savo sudėtingiausių – brisketą, reikalaujančią daug laiko, žinių, temperatūros sekimo. Trumpai tariant, tai – aukštoji matematika grilyje.
– Kaip manote, dėl ko žmonės pas jus nori sugrįžti?
– Strategiškai patogioje miestelio vietoje, centrinėje gatvėje, šalia autobusų stoties ir vietinio turgelio, esantis restoranas patrauklus savo koncepcija (kas nemėgsta maloniai nosį kutenančio grilio patiekalų dūmo?), vietiniai čia užsuka ir pabendrauti, na, ir patiekalų paragauti. Jų kokybės pagrindas yra tinkamai parinkta mėsa. Mykolas nebijo bendrauti su jos tiekėjais, visad ieško tinkamesnės, minkštesnės, naudoja tik kruopščiai atrinktą. Mūsų komanda pati ją malasi, taigi kokybę užtikrinti galime. Mėsos patiekalai yra pasirinkimas numeris vienas pas mus užsukančių žmonių.
