Pernai rudenį pirmą kartą surengtoje Viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijoje jis kalbėjo apie tai, kad iš mokesčių mokėtojų išlaikomo didžiulio viešojo sektoriaus aparato veiklos niekas nematuoja, todėl negalime pasakyti, kiek vertės jis sukuria, gerėja jo veikla ar prastėja. „Jei nepradėsime matuoti, vargiai galime tikėtis, kad viešojo sektoriaus veikla, o kartu ir Lietuvos žmonių gyvenimo kokybė pagerės“, – įsitikinęs profesorius.
Šiemet spalio 24-25 dienomis Vilniuje rengiama jau antroji Tarptautinė viešojo sektoriaus efektyvumo konferencija. Joje efektyviausių JAV, Izraelio, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių įstaigų atstovai pristatys, ką ir kaip jie matuoja, bei kaip sistemingai gerina institucijų veiklą.
Daugiau informacijos apie dviejų dienų renginį rasite čia: www.efk.lt.
Viešasis sektorius naikina ar kuria?
Pasak prof. R. Jasinavičiaus, bet kokia veikla yra sudaryta iš trijų pagrindinių komponentų: tam tikrų išteklių, jų transformacijos ir produkcijos. Viešojo sektoriaus atveju ištekliai yra iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai, transformacija – biudžetinių įstaigų darbas, o produkcija – viešosios paslaugos.
Ar paėmę išteklius – mokesčių mokėtojų pinigus – ir visą dieną dirbę tuos išteklius pagausinome, ar nerezultatyviu darbu tiesiog sunaikinome? Ar sukurta produkcija prisideda prie visuomenės gerovės? O gal ji niekam nereikalinga? To negalima pasakyti, nes Lietuvoje kol niekas nevertina viešojo sektoriaus efektyvumo.
Ne valstybės tarnautojai kalti, kad dirba blogai
Sunku būtų rasti Lietuvoje žmogų, kuris būtų visiškai patenkintas mūsų viešojo sektoriaus darbu. Daugelis keikia savo sunkų gyvenimą ir dėl visko kaltina tingius, nemokšas, nesąžiningus valstybės tarnautojus.
„O be reikalo, ‒ įsitikinęs prof. R. Jasinavičius. ‒ Dažniausiai jie nekalti, kad jų darbas nekuria pridėtinės vertės.“ Pasak profesoriaus, žmogus elgiasi taip, kaip yra vertinamas. Jei jis vertinamas pagal tai, kiek valandų darbe išsėdi, stengsis darbe būti kuo ilgiau. Jei geru darbuotoju laikomas tas, kuris parašo daugiausiai raštų, visi stengsis aplenkti ar bent pasivyti kolegas parengtų raštų skaičiumi.
Viena populiariausių pasaulyje organizacijų valdymo metodikų Apribojimų teorija skelbia, kad yra 4 veiklos vertinimo lygiai. Nulinis – veiklos proceso: kokie veiksmai ir kiek laiko atliekami. Pirmas – veiklos produkcijos: kokia produkcija sukuriama, ką ir kiek gauna vartotojas. Antras – veiklos rezultatų: kokia nauda gauta realizavus produkciją. Trečias – veiklos poveikio: kokį poveikį veikla padarė tam tikros problemos sprendimui.
„Deja, Lietuvos viešajame sektoriuje retai naudojamas aukštesnis nei pirmas vertinimo lygis. Valstybinės įstaigos dar pajėgios suskaičiuoti, kiek ir kokių funkcijų vykdo, kiek raštų ar teisės aktų parengia, bet įvertinti, kokią naudą tai teikia paslaugų gavėjams, ar išsprendžia jų problemas, nemoka“, ‒ sako prof. R. Jasinavičius.
Taigi dėl prastų mūsų viešojo sektoriaus rezultatų pirmiausia kalta netikusi vertinimo sistema, o tiksliau – jos nebuvimas. Tai neskatina pasireikšti gerosioms darbuotojų savybėms, o leidžia neblogai jaustis nedirbant ar dirbant prastai. Tai galioja ne tik pavieniams žmonėms, bet ir įstaigoms, netgi visai sistemai.
Jei nevertinsi, neprogresuosi
Pasak profesoriaus, pirmiausia reikia nusistatyti aiškų savo organizacijos tikslą. Jei nėra tikslo, bet kokia veikla baigsis tik sąnaudomis, o apčiuopiamų teigiamų rezultatų nebus. Tada reikia išsigryninti pagrindinius tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus. Kuo jų mažiau, tuo geriau. Net sudėtingiausioje situacijoje paprastai pakanka trijų kriterijų: koks veiklos pralaidumas, kokią naudą sukurta produkcija duoda visuomenei ir kiek sumažėjo tam tikros visuomenės problemos.
Nusistačius kriterijus pagal juos būtina nuolat matuoti organizacijos rezultatus. Jei rezultatus pamatuosite tik metų gale, ką nors pakeisti galėsite tik kitais metais, o jei tai darysite nuolat, galėsite nedelsdami reaguoti į netenkinančius rezultatus.
Neretos valstybinės įstaigos atstovai pasakys – mūsų veikla pernelyg sudėtinga, specifinė, jai neįmanoma nustatyti tokių ar panašių vertinimo kriterijų.
„Žinoma, verslo vertinimo kriterijai daug paprastesni, – sutinka prof. R. Jasinavičius. Tai pardavimai arba produkcijos kaina. Viešasis sektorius kuria ne tik ekonominę produkciją, tad kriterijus nustatyti sudėtingiau, bet įmanoma.“
Vien pritaikius įvairias veiklos valdymo metodikas organizacijos rezultatus galima pagerinti dešimt ir daugiau kartų. Tai įrodė ne viena Europos ir pasaulio viešojo sektoriaus įstaiga. Kaip tai pavyko padaryti, savo patirtimi dalysis viešojo sektoriaus atstovai iš viso pasaulio spalio 24‒25 d. Vilniuje vyksiančioje Tarptautinėje viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijoje. Organizatoriai žada, jog tai bus pats praktiškiausias Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių.
Konferencijoje bus pristatytos išskirtinių laimėjimų pasauliniu mastu pasiekusių įstaigų istorijos su apčiuopiamais rezultatais: sutrumpintos eilės ligoninėse, pagreitintas bylų nagrinėjimas teismuose, paspartinti leidimų išdavimo terminai, sumažintos vertės nekuriančios veiklos apimtys, sutaupytos milijoninės mokesčių mokėtojų lėšos ir kt.
Renginį organizuoja TOCICO, JAV veikianti nevyriausybinė organizacija, vienijanti šiuolaikinių vadybos metodų ekspertus visame pasaulyje. Nuo 2003-ųjų metų TOCICO yra surengusi daugiau nei 20 tarptautinių konferencijų JAV, Indijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Europoje. Ūkio ministerija yra šio renginio partnerė.
Daugiau informacijos apie renginį rasite tinklapyje www.efk.lt
 |
