„Ribosime naujų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų atsiradimą ir įvertinsime esamų lengvatų tikslingumą. Dauguma pridėtinės vertės mokesčio lengvatų nėra socialiai teisingos, duoda ribotą naudą galutiniam vartotojui ir didina valstybės biudžeto deficitą“, – taip skelbiama „valstiečių“ vyriausybės programoje, priimtoje 2016 m. gruodžio 13 dieną.
Tokie patys sakiniai įrašyti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje „Darni Lietuva“, kurios pagrindu ir buvo sudaryta Vyriausybės programa.
Beje, joje taip pat teigiama, kad „valstybė kenčia ne dėl mažų mokesčių tarifų, bet dėl įvairioms grupėms taikomų išimčių“.
15min nutarė priminti, kaip „valstiečiams“ sekasi laikytis pažado palengva naikinti PVM ir kitų mokesčių lengvatas.
Kritiškai apie lengvatas atsiliepė tik pradžioje
Premjeras Saulius Skvernelis kadencijos pradžioje ne kartą kritiškai atsiliepė apie įvairių mokesčių lengvatas. Dar 2017 metais premjeras, kalbėdamas apie mokesčių reformą, sakė vienas iš svarbiausiųjų Vyriausybės planų – mokesčių lengvatų peržiūra. Šiuo klausimu ministrų kabinetas žadėjo neketinantis daryti išimčių jokioms verslo sritims.
„Pirmiausia, mokesčių surinkimas, taip pat turime pakankamai daug mokestinių lengvatų režimų, įvairiais skaičiavimais, dėl to nesurenkame apie milijardą eurų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo S.Skvernelis.
Tačiau šiais metais siūlymai įvesti mokesčių lengvatas pasipylė kaip iš gausybės rago. Kai kurias lengvatas pasiūlė „valstiečiai“, o kai kurios tiesiog pritarė.
Pasiūlė lengvatą spaudai
Vienas mokesčių lengvatų gynėjų – ir premjeras, kuris žada 5 proc. PVM lengvatą spausdintinai žiniasklaidai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas bei Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis kartu su Ministru Pirmininku lapkričio 13 dieną užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūlomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.
Beveik neabejojama, kad lengvata nukreipta pirmiausia regionų spausdinamai žiniasklaidai.
„Periodiniai leidiniai skatina kokybišką skaitymą, tokiai spaudai svarbu ne tik perteikti informaciją, bet ir ugdyti kūrybinius, estetinius, taisyklingos kalbos naudojimo ir išsaugojimo įgūdžius“, – skelbta „valstiečių“ pranešime spaudai.
Gina lengvatą malkoms
Vyriausybė jau yra pritarusi ir lengvatiniam PVM tarifui malkoms, ir S.Skvernelis žadėjo, kad lengvata tikrai bus – „valstiečiai“ pritarė „tvarkiečių“ siūlymui. Valdantieji palankiai atsiliepė apie šį siūlymą nepaisant jų rinkiminių pažadų įvesti daugiau lengvatų.
„Mes pritariame įvesti 9 proc. PVM lengvatinį tarifą malkoms – ne visam iškastiniam kietajam kurui, bet būtent malkoms“, – sakė S.Skvernelis. Dabar PVM lengvata taikoma tik centralizuotai tiekiamai šilumai, todėl ja daugiausia naudojasi daugiabučių namų gyventojai. Malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams dabar taikomas 21 proc. PVM tarifas.
Aplinkos apsaugos komitete dirbanti „valstietė“ Virginija Vingrienė ir kitas parlamentaras Kęstutis Mažeika pasiūlė nuo nuo 2019 metų sausio taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.
Pažadus privertė pamiršti kylančios energijos kainos
Kaip galima vertinti „valstiečių“ palankumą mokesčių lengvatoms, kurias taip kritikavo kadencijos pradžioje?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad energijos brangimas privertė valdančiuosius pamiršti senus pažadus nesiūlyti lengvatų.
„Matome, kad elektra ir dujos brangsta, o ilgą laiką gyvenome mažesnių kainų lygyje. Valdantiesiems sekėsi kurį laiką, nes energija pigo, o dabar ciklas sukasi ir matome kitą situaciją“, – teigė Ž.Šilėnas.
Jau aišku, kad kitais metais vartotojams elektra brangs 15 proc., augs ir dujų kaina.
Pasak Ž.Šilėno, jokia valdžia nenori, kad jos kadencijos metu kainos labiausiai šoktų į viršų ar dėl to kiltų neramumai. Todėl ir prisimena lengvatas.
„PVM mažėjimo nusipelnė visos prekės, ne tik malkos, todėl reiktų galvoti apie bendrą PVM sumažinimą“, – sako Laisvosios rinkos instituto vadovas.
Bet ši idėja, ko gero, sunkiau įsivaizduojama nei mokesčių mažinimas maisto produktams – valstybės įsipareigojimai kasmet didėja.