„Be jokios abejonės, bet kokia socialinė išmoka, bet kokios lėšos, nukreipiamos į gyventojų kišenes, padidina perkamąją galią, pakelia jų lūkesčius, gali būti antriniai teigiami efektai, nes gali padidėti vartojimas, auga vidaus paklausa, problema šiuo atveju su ta išmoka, kad tai nėra tiesiogiai COVID-19 pasekmių šalinimas, tai nėra lėšos, išmokamos asmenims, kurie nukentėjo“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Anot jo, turint omeny, jog biudžeto deficitas šiemet sieks apie 3,5 mlrd. eurų, krizės pasekmių mažinimui skiriamas lėšas reikia naudoti kryptingai – tiems gyventojams, kurie prarado darbą bei pajamas.
„Jau yra 30 tūkst. naujų bedarbių, be to yra 150 tūkst. bedarbių, kurie ir iki krizės neturėjo darbo. Reikia turėti omeny, kad bedarbių skaičiaus augimas nesustos, bus naujų bedarbių eksportuojančiuose sektoriuose ir reikia dėti pastangas būtent ten, kaip sustiprinti įmonių konkurencingumą, kaip užtikrinti, kad jos ilguoju laikotarpiu patiriamas problemas išlaikytų neatleisdamos darbuotojų, kaip perkvalifikuoti tuos 200 tūkst. bedarbių, kokių reikia investicijų, kad atsirastų jiems darbo vietų greitai, šiemet“, – sakė ekonomistas.
Jis pabrėžė sutinkantis, kad pensijos Lietuvoje nėra didelės, tačiau jos turėtų būti didinamos ne vienkartnėmis išmokomis, bet ieškant nuolatinių galimybių pakelti bazinę pensiją, kuri didėtų ne tik vieną mėnesį ir ne iš skolintų lėšų.
Jei prezidentas pasirašys Seimo ketvirtadienį priimtą įstatymą, pinigus gaus apie 910 tūkst. tūkst. gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta 182 mln. eurų.
