Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, Lietuva yra viena atviriausių pasaulio ekonomikų – tai reiškia, kad yra labiausiai priklausoma nuo importo ir eksporto. Tačiau stebint daugelį Lietuvos makroekonominių rodiklių būtų sunku įtarti, kad atskirose Lietuvos eksporto rinkose kaupiasi problemos.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apdirbamoji gamyba (be naftos produktų) augo 7,8 proc., lietuviškos kilmės prekių – beveik 13 proc. Pasak N.Mačiulio, nors prie to daug prisidėjo beveik dvigubai išaugęs javų eksportas, sparčiai didėjo daugelio pramonės šakų prekių eksportas.
Mažmeninės prekybos augimas pirmąjį metų ketvirtį siekė beveik 7 procentus. Būsto rinkoje sandorių skaičius taip pat neatslūgo.
„Spartus mažmeninės prekybos augimas ir būsto rinkos aktyvumas nestebina, nes darbo vietų Lietuvoje netrūksta, priešingai – trūksta darbuotojų. Tuo tarpu atlyginimų po mokesčių augimas šiemet, panašu, viršija 10 procentų. Todėl Lietuvos gyventojų pasitikėjimas šalies ekonominėmis ir asmeninėmis finansinėmis perspektyvomis yra aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį“, – pranešime sakė N.Mačiulis.
Anot jo, sparčiai augant atlyginimams ir stringant Vokietijos pramonei, daugeliui Lietuvos prekių bei paslaugų eksportuotojų pavyksta neprarasti rinkų.
„Užsienio prekybos perteklius, kai prekių ir paslaugų eksportas gerokai viršija importą, išlieka rekordiškai didelis“, – teigė ekonomistas.
Gyventojų ir įmonių santaupos bei rezervai ir toliau auga sparčiau nei skolos, todėl jie išlieka vis atsparesni finansinių srautų susvyravimui.
Vis dėlto, pasak N.Mačiulio, Lietuvos atvirumas sukuria ne tik galimybes, bet ir pažeidžiamumą – pagrindinės priežastys, turėjusios neigiamų pasekmių pasaulinei prekybai iki šiol, buvo ne ekonominės, o politinės.
„Lėtesnis tarptautinės prekybos augimas yra praėjusių metų protekcionistinės politikos pasekmė. JAV apmokestino pusę iš Kinijos importuojamų prekių, persiderėjo prekybos sutartis su Kanada ir Meksika, pritaikė naujas sankcijas Iranui ir sumažino jo galimybes eksportuoti naftą. Šiuo metu JAV svarsto padidinti mokesčius iš ES importuojamiems automobiliams ir daugeliui kitų prekių“, – komentavo N.Mačiulis.
Anot jo, tikėtina, kad didesnių ekonominių konfliktų ir šokų artimiausiu metu bus bandoma išvengti, o JAV ir, ypač, Kinija toliau monetarinėmis ir fiskalinėmis priemonėmis skatins savo ekonomikas. Tačiau politinių klaidų ir nemalonių netikėtumų tikimybė išlieka padidėjusi.
Lietuvos BVP realus metinis augimas pirmąjį ketvirtį siekė 3,8 proc.
Vilnius, balandžio 30 d. (BNS). Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,8 proc. ir to meto kainomis siekė 10,477 mlrd. eurų.
Palyginti su ketvirtuoju 2018 metų ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis sausio–kovo mėnesiais sudarė 1 proc., BVP pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.
Anot statistikų, vertinant gamybos metodu BVP pokyčiui per ketvirtį didžiausios įtakos turėjo apdirbamosios gamybos ir statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP metinis augimas pirmąjį ketvirtį siekė 3,9 proc., tuo metu per ketvirtį ekonomika susitraukė 9,1 procento.
Statistikos departamentas taip pat patikslino ketvirtojo 2018 metų BVP. Atnaujintais duomenimis, praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais BVP siekė 11,964 mln. eurų – 3,7 proc. daugiau nei atitinkamą 2017-ųjų ketvirtį ir 1,4 proc. daugiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį (anksčiau skelbtas atitinkamai 3,6 proc. ir 1,3 proc. pokytis).
