Lietuvos ekonomika nuosmukio išvengs
Baltijos šalių situacija yra sudėtingesnė, nei daugelio eurozonos šalių, nors energetinė priklausomybė mažesnė, nei Vokietijos ar Lenkijos.
„Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažina iki 1,7 procento, o kitais metais tikisi 2,5 proc. BVP augimo. T. y. atitinkamai 1,5 ir 0,8 procentinio punkto mažiau, nei buvo prognozuojama iki karo Ukrainoje pradžios.
Esminė problema – infliacijos šuolis
Sausį banko ekspertai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šįmet augs 3,2 proc. Esminė daugelio šalių problema, kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, išlieka infliacija, kuri, anot jo, Vakarų valstybėse yra didžiausiame lygyje per kelis dešimtmečius, Lietuvoje – aukščiausiame lygyje per pastarąjį ketvirtį amžiaus.
N.Mačiulis atkreipė dėmesį į augančias maisto produktų kainas.
„Kviečių kaina kiek sumažėjo, kukurūzai, sojų pupelės kainuoja daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Čia gali būti netikėtumų, jei sutriktų tiekimas iš Rusijos, Ukrainos, jei būtų sausrų, potvynių tai dar labiau sutrikdytų tiekimą ir pakeltų kainas“, – teigė jis.
Pasak ekonomisto, žemdirbiams jau kyla iššūkių dėl to, kad azoto trąšų kaina tiesiogiai priklauso nuo dujų kainos.
„Jų kainos – rekordinėse aukštumose. Problema ne tik trąšų kaina, bet ir daug gamyklų azoto trąšų gamybą stabdė, tai reiškia, kad mažiau patręšti laukai neštų mažesnį derlių ir augintų kainas“, – sakė jis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10,7 procento, tačiau sparčiai mažėti ji pradės jau antrąjį šių metų pusmetį, o kitais metais sumažės iki 2,9 procento.
„Neigiamus infliacijos padarinius amortizuos ir Vyriausybės parengtas gelbėjimo paketas, ir toliau sparčiai augantys atlyginimai, kurie šiemet vidutiniškai padidės 8,4 procento“, − teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Beje, ekspertas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiesdami pagalbos ranką ukrainiečiams, gauname pagalbos ir iš jų – jie užima laisvas darbo vietas, į kurias pretenduoti nenori tautiečiai.
„Prognozuojama, kad apie 15 tūkst. ukrainieičų įsidarbins Lietuvoje. Žinau jau gerų pavyzdžių. Teko su restoranų savininkais bendrauti, lietuvių nenorą dirbti už 1000 Eur tam tikrose pozicijose kompensuoja ukrainiečiai – jie užima tas vietas“, – pastebi N.Mačiulis.
Nuosmukis negresia, palūkanų normos didės
Ekonomistai pabrėžia, kad šių metų pradžioje Lietuvos ekonomika vis dar augo pavydėtinais tempais – per pirmuosius du mėnesius mažmeninė prekyba buvo 15 proc., o apdirbamoji gamyba net 24 proc. didesnė nei prieš metus.
„Natūralu, kad verslo ir gyventojų lūkesčiai krito, tačiau vartojimas nesustojo, o eksporto užsakymai išlieka arti rekordinių aukštumų. Net beveik visiškai praradus eksportą į Kiniją, bendras augimas išliko spartus. Prekių eksporto praradimus visose Rytų rinkose iš dalies kompensuos vis dar auganti paklausa ES ir JAV. Nors išlieka didelis neapibrėžtumas ir didesnė neigiamo šoko tikimybė, kol kas nuosmukis Lietuvos ekonomikai negresia“, − prognozuoja N.Mačiulis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojų lūkesčiai krito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tačiau gyventojai vis dar planuoja išleisti daugiau pinigų stambiems pirkiniams, neblėsta susidomėjimas būsto įsigijimu.
„Swedbank“ sumažino ir šių metų euro zonos BVP augimo prognozę iki 2,6 procento, panašaus augimo tikimasi ir kitais metais. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika augs lėčiausiai tarp didžiųjų euro zonos šalių, ir ją slopins ne tik didelė energetinė priklausomybė nuo Rusijos, bet ir vis dar šlubuojanti vokiečių automobilių pramonė.
Perkaitusią JAV ekonomiką, kaip teigia ekonomistas, JAV centrinis bankas vėsins sparčiai keliamomis palūkanomis. Po metų jos turėtų siekti aukščiausią lygį nuo 2008 m. ir siekti 2,75 proc. N.Mačiulio teigimu, infliacija pakilo į aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius.
„Prislopinti kainų augimą nesustabdant ekonomikos augimo bus nelengva užduotis“, – tikina jis.
Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat pasiruošęs kelti bazines palūkanų normas, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad čia entuziazmo ir galimybių bus daug mažiau. Manoma, kad ECB bazines palūkanų normas pakels tik du kartus, iki nulio, ir ten sustos.
„Pagrindinė infliacijos euro zonoje priežastis yra energetinė krizė, t. y. daug brangesnės dujos ir elektra. Atlyginimų augimui išliekant vangiam, infliacijos spiralės rizika irgi išlieka maža. Šiuo metu ateities sandoriai rodo, kad EURIBOR norma teigiamą lygį turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, o kitų metų viduryje jau turėtų viršyti vieną procentą. Visgi šių metų pabaigoje euro zonos infliacija ir ekonomikos augimas turėtų priblėsti, todėl priežasčių kelti palūkanų normas aukščiau nulio greičiausiai nebeliks“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Rusijos ekonomika sugrįš į 2006 metų lygį
Kaip pastebi N.Mačiulis, pagrindinė neigiama, tačiau trumpalaikė pasekmė Vakarų pasaulio ekonomikoms – tai brangesni energetiniai ištekliai bei kai kurios žaliavos.
Tačiau ekonominės pasekmės pačiai Rusijai bus gerokai liūdnesnės – jos BVP šiemet, tikėtina, susitrauks 14 procentų, o Rusijos ekonomika sugrįš į 2006 metų lygį.
„Šiemet jos BVP nukris į žemiausią lygį per tris dešimtmečius. Rusijos gyventojai tai turėtų jausti“, − komentavo N.Mačiulis.
Pasak jo, Rusijos gyventojų perkamoji galia ir vartojimas sustojo augti po Krymo aneksijos, o šiemet jų finansinės galimybės nukrenta į dar gūdesnius laikus.
„Ir dėl to, kad daugybė Vakarų valstybių prekių nebus prieinamos, ir paslaugos, tokios kaip atostogos Europoje, tampa nebeprieinamos Rusijos gyventojams. O demonstruojamas Rusijos rublio stiprėjimas yra dirbtinis ir gali šildyti tik valiutų keityklų švieslentėse – gyventojų ir įmonės galimybės pirkti Vakarų valstybių valiutas ir prekes yra ribotos ir tokios, greičiausiai, išliks ilgą laiką“, – apibendrina ekonomistas.
