„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad dėl karantino metu sustojusių sektorių nėra sukuriama apie 10 proc. Lietuvos BVP.
„Įšaldytas turizmas, neveikia viešbučiai, restoranai, maitinimo įstaigos, pusė mažmeninės prekybos uždaryta“, – vardija N.Mačiulis.
Modernioje istorijoje nesame matę tokių didelių ekonominių pokyčių, sukrėtimų. Guodžia tai, kad trumpalaikis šokas, – mano N.Mačiulis.
Tuo tarpu apie 40 proc. Lietuvos įmonių paliestos netiesiogiai – patiria neigiamą įtaką dėl sumažėjusios eksporto paklausos užsienio rinkose, dalis darbuotojų negauna visų pajamų.
„Modernioje istorijoje nesame matę tokių didelių ekonominių pokyčių, sukrėtimų. Guodžia tai, kad trumpalaikis šokas, nes nėra prielaidų prognozuoti, kad nuosmukis turėtų tęsti metus ar du“, – mano N.Mačiulis.
Pasak jo, nebuvo daug abejojančių, kad ekonomikos augimas lėtės, tačiau net ir didžiausi pesimistai neįsivaizdavo tokios niūrios šio dešimtmečio pradžios.
„Besitęsianti pandemija, žmogiškieji praradimai, griežtos karantino priemonės, sutrikusi prekių tiekimo grandinė bei paklausa – visa tai paliks nemažą pėdsaką Lietuvos ir viso pasaulio ekonomikai“, − prognozuoja N. Mačiulis.
Karantinas eurozonoje tęsis iki balandžio
„Swedbank“ ekonomistas daro prielaidą, kad labiausiai tikėtinas scenarijus − viruso plitimas Europoje bus sustabdytas per artimiausius du mėnesius – iki balandžio pabaigos. Manoma, kad iki vasaros daugelis valstybių atšauks griežčiausias karantino priemones ir atsiras pagrindo eurozonos ekonomikos grįžimui į naujas vėžes.
Antrąjį šių metų ketvirtį daugelio pasaulio šalių ekonomikos kris kaip nuo uolos.
„Net ir esant tokiam gana optimistiniam scenarijui, antrąjį šių metų ketvirtį daugelio pasaulio šalių ekonomikos kris kaip nuo uolos. Vis tik tokios ekonominės pasekmės nublanksta prieš tai, kokių humanitarinių pasekmių sulauktume, jei jokios karantino priemonės būtų netaikomos, o virusas toliau plistų nevaržomas. Ekonomika stabdoma tam, kad būtų sustabdytas virusas“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad euro zonos BVP šiemet susitrauks 4 proc., JAV ekonomika 3 procentais, o greta kitų problemų dar ir nuo naftos kainų kritimo kenčianti Norvegija – 6 procentais.
Vis tik ekonomistai nemano, kad ši krizė bus tokia ilga ir turės tokių neigiamų pasekmių, kaip 2008-2009-ųjų pasaulinė finansų krizė. Prognozuojama, kad po didelio kritimo šiemet jau kitais metais seks ne mažiau staigus ekonomikų atsigavimas.
„Prognozuojame, kad pasaulio ekonomika iš duobės pradės kilti antrąjį pusmetį. Kritimas į duobę bus gilesnis negu 2009 metais, bet kilimas spartesnis. Yra visos prielaidos pakilimui iš duobės be didelių randų“, – mano N.Mačiulis.
Niūresnis scenarijus: dvigubai prastesnės prognozės
Tiesa, „Swedbank“ ekonomistai neatmeta ir dar niūresnio scenarijaus galimybės – jei viruso plitimo sustabdyti nepavyktų, ir bent dalinis karantinas daugelyje šalių būtų pratęstas daugiau nei dviem mėnesiams, ekonomikos kritimas tęstųsi ilgiau, o pakilimas būtų lėtesnis.
Tokiu atveju daugelio pasaulio šalių BVP susitraukimas būtų beveik dvigubai didesnis nei prognozuojama dabar.
„Vis tik šioje situacijoje guodžia tai, jog centriniai bankai ir vyriausybės sureagavo itin greitai ir pasitelkė iki šiol nematytas pagalbos priemones. Centriniai bankai taip greitai ir tokio masto priemonių per praėjusią krizę netaikė – šiuo metu beveik visur palūkanos sumažintos iki nulio. Be to, centriniai bankai neribotai didins pinigų pasiūlą, o valstybės yra pasiruošusios tuos pinigus įdarbinti sušvelninant trumpalaikius įmonių ir gyventojų nuostolius“, − mano N. Mačiulis.
Jis pateikė JAV pavyzdį – JAV numačiusi 2 trilijonų JAV dolerių gelbėjimo paketą – 10 proc. JAV BVP planuojama skirti kaip tiesiogines vienkartines išmokas beveik visiems JAV gyventojams.
Lietuvos BVP kris 5 proc.
Nors „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP gali susitraukti 5 procentais, beveik visos bėdos bus koncentruotos pirmajame šių metų pusmetyje, ir vien antrąjį ketvirtį šalies BVP gali susitraukti dešimtadaliu.
„Šioje situacijoje galima pasidžiaugti, kad Lietuva praėjusį dešimtmetį baigė būdama itin geros ekonominės formos. Pernai buvo pasiektas rekordinis užsienio prekybos perteklius, būsto rinka neperkaito, valstybė turi nemažą finansinį rezervą, gyventojų bei įmonių santaupos rekordinės, o finansiniai įsipareigojimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pavyzdžiui, užsienio prekybos perteklius 2019 metais viršijo 5 proc. BVP, kai 2008 metais užsienio prekybos deficitas siekė 15 proc. BVP.
Tad, N.Mačiulio nuomone, priešingai nei 2008-aisiais, išorinį šoką suvaldyti ir amortizuoti bus daug lengviau. Dėl to neprognozuojama, kad Lietuvos BVP susitraukimas labai skirsis nuo kitų labiau išsivysčiusių ES šalių.
„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet valdžios sektoriaus biudžetas nebus perteklinis, kaip planuota, o deficitas gali siekti net 6 proc. BVP. Tačiau N.Mačiulis nemano, kad tai yra problema − priešingai, būtent anticiklinė fiskalinė politika gali leisti išvengti neigiamų ilgalaikių pasekmių.
„Šiemet gyventojai daugiau taupys – nes turės mažiau galimybių išleisti pinigus ir jaus nerimą dėl savo ateities. Įmonės taip pat atidės nebūtinas išlaidas ir kai kurias investicijas. Tokiame kontekste siekiant išvengti gilesnio BVP kritimo itin svarbus vaidmuo tenka valdžios sektoriui, galinčiam ir turinčiam didinti išlaidas. Bandymai didinti mokesčius arba karpyti išlaidas būtų skausminga klaida“, − pabrėžia N.Mačiulis.
Lėčiau atsigaus dėl karantino sustoję sektoriai
Kalbėdamas apie ekonomikos atsigavimą ir konkrečius sektorius N.Mačiulis užsiminė, kad viešbučiai, kelionių organizatoriai negali tikėtis greitai sugrįžti prie buvusio lygio, nes dalis gyventojų daug atsargiai žiūrės į keliones, labiau taupys net ir pasibaigus karantinui.
„Tam tikruose sektoriuose silpniausios įmonės, kurios mažiausią rezervą, neišgyvens. Yra pavyzdžių, kai įmonės pripažįsta turinčios tik mėnesio rezervą, tačiau mažai tikėtina, kad karantinas tęsis tik mėnesį“, – pastebi ekonomistas.
Pramonės sektoriuje bus ir pralaimėtojų, ir laimėtojų, kurie sutrikus prekių tiekimo grandinei iš Kinijos galės gauti daugiau užsakymų. O transporto sektorius išliks labai pažeidžiamas dėl prekių gabenimo suvaržymų, svarstomo Mobilumo paketo.
Mažės būsto kainos
Nukentės ir statybų sektorius. Nors didelio šoko nekilnojamojo turto rinkoje ekonomistai neprognozuoja, antrą ketvirtį tikimasi gerokai mažiau sandorių.
„Per šiuos metus kai kuriuose miestuose būsto kainos gali sumažėti net ir dešimtadaliu. Kai kuriose įmonės nelauks šviesesnio rytojaus ir bandys parduoti būstus už mažesnę kainą", – mano N.Mačiulis, nors ir neprognozuoja, kad būsto kainos gali kristi 40 proc. kaip per praėjusią krizę.
Pasak jo, šiandien Lietuva susiduria su tomis aplinkybėmis, kurios atskleis, kodėl mūsų šaliai buvo tokia naudinga narystė euro zonoje. Krizės akistatoje finansų rinkose arba iš Europos Stabilumo Mechanizmo Lietuva galės skolintis už itin mažas ar net vis dar neigiamas palūkanas, taip išspręsdama laikinas problemas ir neužkraudama naštos ateities kartoms.
Nedarbas augs iki 8 proc.
Būtent dėl to, kad karantinas nesitęs ilgai, o valstybės taikys precedento neturinčias ekonomikos skatinimo priemones, tikėtina, pavyks išvengti didelio bankrotų skaičiaus ir nedarbo šuolio.
„Bankrotų banga ir nedarbas didėja, jei problemos ilgai tęsiasi, įmonės nemato prošvaisčių. Kadangi mes prognozuojam, kad šokas tęsis iki metų vidurio, tai yra laikotarpis, kurį daugelis mokių įmonių gali išgyventi. Be to, Lietuva dabar visai kitokioje situacijoje negu 2009 metais“, – pabrėžė N.Mačiulis.
Vis tik „Swedbank“ prognozuoja, kad apie 25 tūkst. žmonių gali netekti darbo, o nedarbo lygis laikinai padidės iki 8 procentų.
Pasak N.Mačiulio, nepaisant didelio ekonominio šoko, atlyginimų mažėjimas neprognozuojamas. Nemažai įmonių šiemet nebeturės galimybių didinti atlyginimus, o ir kitais metais tai darys atsargiau. Tačiau padidintas minimalus atlyginimas bei suplanuotas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas vidutinį darbo užmokestį šiemet pakels 3 procentais, panašus augimas turėtų išlikti ir kitąmet. Pigi nafta bei prislopinta paklausa lems tai, kad kainų augimas negąsdins – infliacija šiemet sieks vos 1 proc.
