„Įvertinant sudėtingą kontekstą, kuriame dabar yra visa Lietuvos ekonomika ir įmonės, toks spartus MMA didėjimas, manau, yra pavojingas ir gali duoti daugiau neigiamų nei teigiamų rezultatų. Turbūt saugesnė išeitis būtų sparčiai didinti neapmokestinamų pajamų dydį ir minimalų atlyginimą galbūt peržiūrėti du kartus: šiek tiek kukliau didinti nuo kitų metų sausio pirmos ir įsipareigoti peržiūrėti nuo liepos pirmos, kai jau bus aišku, kaip Europa išgyveno energetinę krizę, ar neatsidūrė gilioje recesijoje, kaip keitėsi Lietuvos įmonių paklausa ir mokumas“, – BNS antradienį sakė analitikas.
„Turbūt visiems akivaizdu, jog jeigu visas regionas, visa Europos Sąjunga ir Lietuva atsiduria ant recesijos slenksčio, tai MMA didinimas 15 proc. pavirstų į galimai didesnę infliaciją ir nedarbo lygį. Kad ir kaip gerai tai skambėtų, tai yra gerais norais grįstas kelias į pragarą“, – pridūrė N.Mačiulis.
Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo MMA)nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje.
N.Mačiulio teigimu, tokiu pasiūlymu pagalba mažiausiai uždirbantiems gyventojams paskirstoma maždaug tolygiai valstybei ir verslui, o kompromiso paieškas jis vertina teigiamai.
„Teigiama yra tai, kad bandoma ieškoti kompromiso ir aukso vidurio – kaip paskirstyti tą naštą, padedant mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams, nes 2022 metais vidutinei infliacijai siekiant apie 20 procentų būtų sunku neieškoti sprendimų, kaip jiems padėti. Ta pagalba paskirstoma maždaug per pusę, tarp to, kiek valstybė prisiima ant savo pečių didindama NPD ir MMA didinimą verslo sąskaita“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jo teigimu, verslui našta didėja dėl to, kad Vyriausybės sprendimas privers darbdavius kelti atlyginimus ne tik mažiausiai uždirbantiems.
„Didinant MMA pajamos didėja ne tik uždirbantiems mažiausiai, bet ir šiek tiek daugiau, nes kiekvienoje įmonėje turi būti išsaugota atlyginimų diferenciacija, – kažkas, kas dabar uždirba 10 proc. daugiau nei uždirbantis minimalų atlyginimą, tai tiems darbuotojams nuo sausio irgi turės didėti atlyginimai. Tai liečia visus, uždirbančius vidutinį ir mažesnį atlyginimą“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Anot jo, vertinant socialinę atsakomybę ir gerą valią toks MMA šuolis būtų sveikintinas sprendimas, bet turint galvoje kontekstą, kuriame dabar yra Lietuvos verslas, tai gali būti meškos paslauga mažiau uždirbantiems gyventojams.
„Energetinės sąnaudos apsunkina ne vienos įmonės veiklą, likvidumą ir mokumą, jau dabar akivaizdu, kad susiduriama su rimtomis paklausos problemomis vidaus ir eksporto rinkose, Europos Sąjunga pasineria į recesiją dėl energijos krizės, mažėjančios gyventojų perkamosios galios, kylančių palūkanų normų, Lietuvoje mažmeninė prekyba mažėja tris mėnesius iš eilės. Mažėjant pajamoms tokiais tempais didėja sąnaudos, sunku įsivaizduoti, kad tai neturės neigiamos įtakos užimtumui ir įmonių mokumui“, – kalbėjo N.Mačiulis.
