„Nedarbo lygis, kuris dabar yra padidėjęs maždaug trimis procentiniais punktais nuo to lygio, kuriame buvo prieš metus, dar gali šiek tiek didėti, bet, mūsų vertinimu, yra arti piko“, – Lietuvos verslo konferencijoje ketvirtadienį sakė N.Mačiulis.
„Atsidarant sektoriams, kurie buvo karantino metu uždaryti, ten nedarbo lygis didėti neturėtų, dabar galbūt labiau vis dar pažeidžiami transporto ir pramonės sektoriai, kur dar gali šiek tiek išaugti“, – mano „Swedbank“ ekonomistas.
Jo teigimu, nedarbas tikrai neturėtų išaugti tiek, kaip per 2008-2009 metų krizę, kai registruotas nedarbas buvo viršijęs 16 proc., o tai lems užimtumą skatinančios Vyriausybės priemonės.
Be to, ekonomistas akcentuoja, kad būsto įperkamumo indeksas vis dar tebėra labai aukštas, o tai byloja apie geresnį ekonomikos pasiruošimą krizei nei prieš dešimtmetį.
„Būsto įperkamumo indeksas visuose punktuose yra arti istorinių aukštumų, tai yra per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai augo gerokai daugiau, nei NT kainos, neperkaito ir NT rinka, ir visa ekonomika“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, vartotojų išlaidų dugnas Lietuvoje jau buvo pasiektas.
„Panašu, kad dugnas, kas liečia vartojimo ir gyventojų išlaidas Lietuvoje, jau buvo pasiektas ir matėme pastaruoju metu gana ženklų atsigavimą kai kuriose išlaidose. Jis ir toliau turėtų būti stebimas, kai matysime atsidarančius restoranus, maitinimo įstaigas, kitas vietas, teikiančias įvairiausias paslaugas“, – kalbėjo N.Mačiulis.
„Didžiausias neapibrėžtumas lieka susijęs ne su tuo, kaip keisis vidaus paklausa, bet kaip keisis eksporto perspektyvos, kurios bent jau artimiausiu metu bus gana niūrios“, – pridūrė jis.
Nedarbo lygis balandžio pabaigoje išaugo iki 11,3 proc., o nuo karantino pradžios darbo neturinčių žmonių padaugėjo 33,7 tūkst. (20,9 proc.)
