Apsukas mažina pelninga automobilių industrija
„Reuters“ duomenimis, Vokietijos automobilių pramonė pirmadienį sumažino šių metų gamybos augimo prognozę, nurodydama, kad atsigavimas po koronaviruso pandemijos nebus toks lengvas kaip tikėtasi. Koją industrijai kiša tebesitęsianti kova su medžiagų tiekimo grandinės sutrikimais. Vokietijos automobilių gamintojų asociacija teigia, kad pastarųjų mėnesių automobilių gamybos rodiklis gerokai nutolęs nuo prognozuoto, todėl jos augimo lūkestis krito nuo 13 iki vos 3 proc. Asociacija tikisi, kad šiais metais Vokietijoje bus pagaminta bent 3,6 mln. automobilių, 400 tūkst. vienetų mažiau nei viltasi anksčiau.
BMW jau informavo, kad pradėjo stabdyti gamyklas ir mažinti darbo pamainų skaičių, kadangi dėl medžiagų trūkumo jose per savaitę pagaminama apie 10 tūkst. vienetų mažiau automobilių nei planuota. Panašią problemą fiksuoja ir Vokietijos bei JAV automobilių gamintojas „Daimler“.
Vokietijos automobilių industrija, kuriai priklauso tokie galingi prekių ženklai kaip minėtieji „Daimler“ ir BMW bei „Volkswagen“ sudaro apie 5 proc. valstybės produkcijos, per metus sugeneruoja virš 435 mlrd. pajamų ir įdarbina virš 830 tūkst. darbuotojų, todėl tokia situacija kelia nerimą ne tik automobilių pramonei, bet ir koreguoja valstybės ekonomikos atsigavimo planą.
Kinija imasi plieno gamybos ribojimų
Panašu, kad žaliavų rinkos situacija tampa sunkiai valdoma ir greitu metu nenusistovės. Birželio mėnesį siūbavusios žaliavų kainos ir toliau nerimo – aliuminio kilstelėjo apie 2,5 proc., vario – beveik 4 proc., tuo tarpu, reaguojant į Kinijos vyriausybės bandymus mažinti spekuliacijas, geležies rūdos kainos krito apie 10 proc. Kita vertus, neigiamai atsiliepti pastarosios pasiūlai ir, tikėtina, kainai, gali ir Kinijos inicijuojami geležies rūdos gamybos apribojimai.
Plieno gamybos sektorius – vienas didžiausių teršėjų Kinijoje, šalyje išmetantis apie 10-20 proc. anglies dvideginio, todėl, siekiant iki 2060 m. pasiekti nulinę emisiją, šiųmetė Pekino vizija – sumažinti plieno gamybą. Vis tik pirmąjį 2021 m. pusmetį Kinijos plieno gamyklos pagamino beveik 12 proc. daugiau neapdoroto plieno nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, praneša CNBC. Gegužę valstybė jo pagamino rekordiškai daug – 99,45 mln. tonų, birželio mėnesį šis skaičius susitraukė iki 93,88 mln.
Rinkos analitikai plieno gamybos ribojimą vertina kritiškai.
Rinkos analitikai plieno gamybos ribojimą vertina kritiškai – jų teigimu, antrąjį šių metų pusmetį gamybos apimtys, tikėtina, sumažės, tačiau norint pasiekti savo tikslą, Kinijai reikia iš tiesų „nuspausti stabdžius“. Paulas Bartholomewas, „S&P Global Platts“ analitikas mano, kad šiais metais Kinijos plieno produkcija ne sumažės, bet priešingai – išaugs apie 8-9 proc. Liepą „Singapore International Ferrous Week“ dalyvavę juodųjų metalų pramonės atstovai pateikė panašius argumentus.
Rohanas Kendallas, „Wood Mackenzie“ geležies rūdos rinkos tyrimų vadovas, Singapūro forume (angl. „Singapore Iron Ore Forum“) kalbėjo, kad Kinijai šiemet bus praktiškai neįmanoma pagaminti mažiau plieno nei pernai, jam pritaria ir buvęs Australijos geležies rūdos įmonės „Fortescue Metals“ verslo plėtros grupės vadovas Zhuangas Bin Junas, akcentuodamas didelę plieno paklausą šalyje. Jo teigimu, vargu, kad gamyba artimiausiais mėnesiais sumažės, jei plieno gamybos pelningumas bus toks pat geras kaip ir pirmąjį pusmetį.
Vis tik Kinijos geležies ir plieno gamybos konglomerato „Hesteel“ plieno importo ir eksporto vadovas Mu Guoqiangas pabrėžė, kad plieno gamyklos, ypač valstybinės, neturi kito pasirinkimo kaip tik paklusti vyriausybės taisyklėms. Aršią Kinijos Liaudies Respublikos valdžios poziciją plieno gamybos sumažinimo klausimu įrodo ir situacija Tangšane – čia įsikūrusios gamyklos, kaip pranešama, sumažino apsukas, nes buvo įspėtos apie bausmes, jei jose bus produkcijos perviršio.
P.Bartholomewas teigė, kad Kinijos bandymas apriboti plieno gamybą pakels jo kainas, o gamyklos, kurioms įtakos neturi valdžios apribojimai, bus ir toliau skatinamos gaminti siekiant pelno. Vienintelis kelias, anot jo, sutelkti dėmesį į plieno paklausos mažinimą, nors tokia politika gali ir susilpninti Kinijos ekonomiką. Aukštos plieno kainos ir intensyvi plieno gamyba iš tikrųjų yra tik didelės plieno paklausos simptomas, sakė R.Kendallas. Kiti rinkos stebėtojai prognozuoja, kad paklausa sumažės, tačiau abejoja, kad gamyba bus apribota iki 2020 m. lygio, iš dalies ji gali sumažėti tik dėl silpnėjančio statybų sektoriaus, informuoja CNBC.
Toliau nuo rizikos – su JAV doleriu
JAV ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo silpnesnis nei tikėtasi, tačiau viršijo priešpandeminį lygį, valstybę džiugina ir 6,5 proc. akseleravęs BVP. Prognozuojant ateitį, tikima, kad JAV ekonomika toliau rodys ženklų augimą – fiskalinė politika išlieka ekspansine, o planuojamas naujasis infrastruktūros planas, apimantis tokias sritis kaip sausumos ir vandens keliai, tiltai, traukinių bėgiai, viešasis transportas, geriamojo vandens ir nuotekų sistemos, taip pat spartaus interneto ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra ir kt., į šalies ekonomiką turėtų įnešti dar vieną 550 mlrd. JAV dolerių paskatinimą. Baltieji rūmai teigia, kad šis indėlis per metus sukurs apie 2 mln. darbo vietų.
Tuo pačiu Jungtinėse Valstijose atslūgo ir baimės dėl infliacijos. JAV centrinis bankas įtikino rinkas, kad tai – tik pereinamoji infliacija. JAV ilgalaikės palūkanų normos smarkiai kristelėjo – nuo 1,45 proc. birželio gale iki 1,23 proc. liepą, tačiau tai nesutrukdė JAV doleriui išlaikyti stabilumo kitų užsienio valiutų atžvilgiu. Valstybės vertybinius popierius, technologijų verslų akcijas ir saugesnę rezervinę JAV valiutą rinkosi ir investuotojai, o tai signalizuoja ir apie jų susirūpinimą dėl ekonomikos trapumo bei ateities.
Tuo tarpu vėluojančios skiepytis besivystančios šalys, tokios kaip Kuba ar Pietų Afrika, susiduria su ženkliomis pandemijos pasekmėmis, rašo „Bloomberg“. Valstybes slegiantis maisto trūkumas, elektros energijos tiekimo sutrikimai ir sunkumų patirianti ekonomika verčia investuotojus iš naujo persvarstyti savo požiūrį į didesnio pelningumo besivystančių rinkų valiutas.
Koronaviruso drama tęsiasi
Lėtėjant vakcinacijos tempams ir greitėjant delta atmainos plitimo tempui, Europos valstybių vadovai didina spaudimą skiepytis. Paveikti valdžios reikalavimų tūkstančiai europiečių šeštadienį išėjo į Prancūzijos, Italijos ir Graikijos gatves demonstruoti nepasitenkinimą suvaržymais ir privalomųjų skiepų politika, praneša „DW News“. Prancūzijoje net 160 tūkst. demonstrantų išreiškė pyktį Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir kitiems valdžios organams. Protestuotojus suerzino naujas nutarimas, reikalaujantis, kad piliečiai, norėdami patekti į restoranus ar kitas viešąsias vietas, turėtų pasiskiepijimą patvirtinantį pasą arba neigiamą COVID-19 testo rezultatą.
Vokietijoje dėl koronaviruso apribojimų taip pat įsisiūbuoja protestai, vienas jų – paženklintas mirtimi, per demonstracijas sulaikyta apie 600 žmonių. Judėjimas „Querdenker“, tapęs didžiausiu ir labiausiai matomu kovos su karantinu Vokietijoje simboliu, į savo demonstracijas pritraukė tūkstančius, tarp kurių – besipriešinantys skiepijimui, koronaviruso neigėjai, sąmokslo teoretikai ir dešinieji ekstremistai. Judėjimui radikalėjant, kai kurie jos šalininkai jau stebimi ir vidaus žvalgybos. Nors ši situacija dar nėra visai nekontroliuojama, jos raidą vertą stebėti – Europos Sąjungos istorijoje rasime pasikartojančių atvejų, kuomet protestai ir nepasitenkinimas politiniais sprendimais darė didelę įtaką verslui bei ekonomikai.
Judėjimui radikalėjant, kai kurie jos šalininkai jau stebimi ir vidaus žvalgybos.
Vieną tokių pavyzdžių galime laikyti 2018-aisiais Prancūzijoje siūlymo pabranginti degalus išprovokuotus „geltonųjų liemenių“ protestus – tada daugiau nei 280 tūkst. žmonių rinkosi žiedinėse sankryžose ir šalies aikštėse. Dėl užblokuotų sankryžų, vedančių į komercines zonas, protestai turėjo didelį neigiamą ekonominį efektą – iki gruodžio vidurio pranešta apie 2 mlrd. eurų siekiančius prekybos nuostolius. Dėl demonstracijų 2019 m. Paryžiuje taip pat sumažėjo turistų, šalyje fiksuotas didžiausias užsienio turistų aktyvumo rodiklio smukimas Europoje, lyginant su tokiomis šalimis kaip Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija ir Vokietija.
