„Susikaupė prašymų banga. Ateinantys metai bus lūžio metai, nes valstybinės žemės paklausa didelė“, – sakė NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas.
Pasak jo, jau parengta sutarčių dėl 30 tūkstančių hektarų. Dar dėl 100 tūkstančių hektarų baigiami tvarkyti dokumentai. Iš viso fiziniai ir juridiniai asmenys pageidauja įsigyti 470 tūkstančių hektarų, nors laisvos valstybinės žemės Lietuvoje tėra 260 tūkstančių hektarų.
Paklausiausia žemė, pasak valdininko, yra Kelmės, Raseinių, Telšių rajonuose. Hektaro vertė, atsižvelgiant į žemės derlingumą, svyruoja nuo 2 iki 4 tūkstančių litų.
„Pastangos sveikintinos, nes situacija iki šiol – tragiška. Pardavimo procesas faktiškai nevyksta“, – sakė vienas stambiausių šalies žemvaldžių Ramūnas Karbauskis.
Tačiau jis nuogąstavo, kad ūkininkai ar bendrovės gali pritrūkti lėšų.
„Žemės įsigijimą gali finansuoti bankai, nes po gamtos išdaigų ūkininkai laisvų lėšų neturi. Bet ar tikrai bankai galėtų tiek finansuoti? Abejoju. Juo labiau kad dabar ūkininkai skuba įsigyti modernios technikos“, – teigė R.Karbauskis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad NŽT pasižadėjo parduoti daugiau žemės mainais už didesnį tarnybos finansavimą iš biudžeto. NŽT kitais metais numatyta skirti 84,6 mln. litų. Iš jų 28 mln. litų – atlyginimams.