Tyrimai parodė, kad energetikos bendrovės BP, „Chevron“, „ExxonMobil“, „Shell“ ir „Total“, taip pat jų vardu veikiančios prekybos grupės surengė mažiausiai 327 aukšto lygio susitikimus su Europos Komisijos (EK) pareigūnais nuo tada, kai EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pradėjo eiti pareigas 2014 metais – vidutiniškai daugiau nei vieną susitikimą per savaitę.
Išvados buvo pateiktos susipažinus su viešai paskelbtais dokumentais, o įmonės, kurios atsakė į prašymus pateikti komentarus, teigė, kad jų vadovams susitikus su aukšto lygio ES politikos formuotojais, nebuvo jokių interesų konfliktų.
Tačiau žaliųjų frakcijos teigė, kad sumos, išleistos užsitikrinti prieigą prie pareigūnų, rodo, jog naftos ir dujų bendrovės siekia paveikti Briuselyje priimamus sprendimus.
Kalbant apie veiksmus klimato srityje, ES laikoma viena iš pasaulio lyderių.
Visgi baiminamasi, kad valstybės narės nepakankamai greitai atsisako iškastinio kuro, kad būtų įvykdyti 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimai, pagal kurį šalys įpareigojo siekti sulėtinti klimato atšilimą iki temperatūros, „gerokai žemesnės“ nei du laipsniai pagal Celsijų.
Europos Komisija neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.
Praėjusiais metais JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paragino nieko nelaukiant atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, kad būtų neviršyta saugesnė 1,5 laipsnio pagal Celsijų atšilimo riba, nustatyta Paryžiaus susitarime.
Vis dėlto išmetamųjų teršalų kiekis pasaulyje didėja kiekvienais metais, o aplinkosaugos grupės baiminasi, kad įgyvendinami dideli ES dujų infrastruktūros projektai gali užkirsti žemynui kelią atsisakyti iškastinio kuro iki IPCC nustatytų terminų.
