Paskutinės akcijos dienos! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Naglis Vyšniauskas: toliau kylančios infliacijos ir žaliavų stygiaus fone euro zona teikia vilčių

Birželio mėnesį aktualia problema išlieka kelis mėnesius ženklų šuolį demonstruojantis infliacijos rodiklis ir žaliavų tiekimo grandinės trikdžiai. Kylant JAV vartotojų kainų indeksui, šioje Atlanto vandenyno pusėje matyti teigiamų ženklų – euro zonos ekonomika auga, europiečiams taip pat, panašu, pavyksta suvaldyti ir koronaviruso situaciją. Savo ruožtu iš narystės Europos Sąjungoje pasitraukusi Jungtinė Karalystė pasišovė išlošti kitas patrauklias prekybos rinkas – G7 susitikimui pirmininkavusi valstybė teikiasi pasiekti Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimą, kuriam vėl simpatizuoja ir JAV.
Naglis Vysniauskas
Naglis Vysniauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

G7 dėmesys – mokestinei aplinkai

„Reuters“ duomenimis, didžiajam septynetui (G7) priklausančios šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV – birželį surengė savo metinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame šįkart šeimininkavo Jungtinė Karalystė. Vienas iš susitikimo metu prisiimtų įsipareigojimų – pasižadėjimas įgyvendinti 15 proc. pasaulinį minimalų pelno mokesčio tarifą ir taip atkalbėti tarptautines bendroves nuo pelno perkėlimo į mažų mokesčių valstybes. Taip pat šalys susitarė skatinti investicijas į infrastruktūrą besivystančiose rinkose, siekiant užkirsti kelią Kinijos iniciatyvoms, kylančioms iš pastarosios „Belt and Road“ pasaulinės infrastruktūros plėtros strategijos investuoti į beveik 70 šalių ir tarptautinių organizacijų, kurią dar 2013 m. priėmė Kinijos vyriausybė.

G7 finansų ministrų komunikate taip pat kalbama ir apie kitus mokesčius. Tikėtina, kad bus atsisakyta skaitmeninių paslaugų mokesčių idėjos.

„Mes pasirūpinsime tinkamu naujų tarptautinių mokesčių taisyklių taikymu ir visų skaitmeninių paslaugų bei kitų atitinkamų panašių priemonių mokesčių panaikinimu“, – teigiama pranešime.

Jungtinė Karalystė nesnaudžia

Tuo tarpu G7 pirmininkė Jungtinė Karalystė nesnaudžia ir valstybės viduje – išstojusi iš ES, valstybė toliau siekia Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimo (angl. The Comprehensive and Progressive Agreement for Trans-Pacific Partnership, CPTPP), jungiančio 11 šalių – Australiją, Brunėjų, Kanadą, Čilę, Japoniją, Malaiziją, Meksiką, Naująją Zelandiją, Peru, Singapūrą ir Vietnamą – ir tarp jų panaikinančio 95 proc. tarpvalstybinių tarifų, praneša „Reuters“.

Šio susitarimo numatomas rezultatas – Jungtinės Karalystės verslai galės laisviau investuoti valstybėse partnerėse, taip pat po „Brexit“ tai būtų svarus valstybės posūkis spartinti ekonomikos augimą. Didelė dalis susitarimo šalių – besivystančios ir itin augančios, kas indikuoja, kad dar iki 2030 m. vidurio Jungtinė Karalystė gali turėti priėjimą prie bene 500 mln. potencialių viduriniosios klasės vartotojų. Valstybės progresyvų mąstymą ir tikslą išsikovoti nišą pasaulinėje prekyboje rodo ir prognozės, kad šios eksportas į minėtas valstybes augs net 65 proc. jau per ateinantį dešimtmetį.

Įdomu ir tai, jog iš planuoto transatlantinio Ramiojo vandenyno prekybos pakto vadovaujant Donaldui Trumpui pasitraukusi JAV, su jo įpėdiniu Joe Bidenu kalba apie galimybę derėtis iš naujo. JAV prisijungimas reikštų, kad kartu su JAV ir Jungtine Karalyste Ramiojo vandenyno prekybos susitarimas potencialiai aprėptų virš 40 proc. globalios prekybos, o tai taip pat svarbus ženklas ir Europos Sąjungai.

Rizikas kelia toliau kylanti infliacija

Birželio mėnesį svarbia tema išlieka infliacija. JAV vartotojų kainų indeksas augo 5 proc. lyginant su praėjusiais metais – tai didžiausias šuolis nuo 2008 m. Vartotojų kainų indeksas neskaitant energijos ir maisto kainų pasiekė aukščiausią lygį nuo 1992 m. – augo 3,4 proc. Vienas pagrindinių JAV centrinio banko uždavinių – stabilios infliacijos palaikymas ties vidutiniu 2 proc. lygiu.

Šie skaičiai ir netikėta JAV centrinio banko pozicija po valdybos susitikimo turi įtakos tikėtinai monetarinės politikos trajektorijai, tad rinkos skubėjo sureaguoti – 2,5 proc. tiek prieš eurą, tiek prieš kitus pagrindinius JAV prekybos partnerius.

JAV ilgalaikės palūkanų normos krito – tai rodo, jog pereinamasis laikotarpis pasaulio ekonomikose artėja.

Kita vertus, JAV ilgalaikės palūkanų normos krito – tai rodo, jog pereinamasis laikotarpis pasaulio ekonomikose artėja ir, tikėtina, neramumai valiutų, akcijų ir obligacijų rinkose ims didėti. Verslai, planuodami savo biudžetus ir norėdami išvengti didelių su šia rinka susijusių netikėtumų, turėtų rimtai apsvarstyti valiutų rizikų valdymą bei hedžingą.

Geros žinios ES

Ekonominį postūmį savo ruožtu demonstruoja Europa – birželio mėnesio „Reuters“ apklausoje tikima, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 4,2 proc., kadangi gyvenimas grįžta į įprastas vėžes. Vilčių turizmo ir paslaugų sektoriui teikia ir tai, kad po truputį atsigauna ir skrydžiai – šie, vertinant švedų „Flightradar24“ komercinių orlaivių skrydžių stebėjimo statistiką, pasiekė popandeminį rekordą.

„IHS Markit“ ekonominis gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų (angl. Purchasing Managers' Index, PMI) indeksas taip pat kilo į aukščiausią lygį nuo pat jo skaičiavimo starto (1997 m.) – iki 63,4, palyginimui – gegužės mėnesį jis siekė 63,1. Ekonominio indikatoriaus reikšmė, viršijanti 50, rodo, kad segmentas auga. Nors koronaviruso plitimas privertė vyriausybes pristabdyti didžiąją dalį paslaugų pramonės įmonių, gamyklos iš esmės liko atviros, o panaikinus kai kuriuos verslo veiklos apribojimus padidėjo ir paklausa.

Gerėjantys ekonomikos rodikliai tuo pačiu indikuoja ir apie COVID-19 situacijos Europoje stabilizavimąsi. Padidėjo vakcinacijos tempai – globaliai jau suleista 3 milijardai dozių. Deja, toliau kyla nerimas dėl naujosios koronaviruso atmainos „Delta“, kuri pradeda kelti paniką ir dalyje Azijos valstybių.

Gerėjantys ekonomikos rodikliai tuo pačiu indikuoja ir apie COVID-19 situacijos Europoje stabilizavimąsi.

Žaliavų karuselė nesustoja

Europos verslui galvos skausmu toliau išlieka konteinerių, elektronikos komponentų, metalų ir medienos stygius ir jų kainų svyravimai. Pailgėjęs medžiagų pristatymo laikas dėl gamintojų nepajėgumo susidoroti su padidėjusia paklausa, kelia riziką, kad toliau matysime gamybos trūkumą.

Elektronikos komponentų trūkumas ypač veikia IT sritį, tačiau labiausiai dėl šių medžiagų tiekimo trikdžių šiandien kenčia automobilių pramonė, kurią mikroschemų gamintojai paliko žemesnio klientų prioriteto grupėje. „Bloomberg“ žiniomis, tokia situacija, tikėtina, automobilių gamintojams kainuos 100 mlrd. JAV dolerių vertės pardavimų praradimą.

Nestabilumą žaliavų rinkoje rodo ir naftos kaina – birželio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ kilo arti 2018 m. aukštumų ir siekė 74 JAV dolerius už barelį. Kainos augimui turi įtakos ir numatomas naftos deficitas – OPEC prognozuoja, kad 2021 m. naftos paklausa pasauliniu mastu bus apie 96,6 mln. barelių per dieną, kai tuo tarpu tikimasi tik 95,2 mln. barelių per dieną gavybos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./OPEC
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./OPEC

Tuo tarpu, įsikišus Kinijos valstybės valdymo aparatui, mėnesio bėgyje geležies rūdos kainos sugebėjo nukristi virš 25 proc., tuomet vėl pakilti 15 proc. Didelius kainų šuolius rodė ir kiti metalai, kuomet Kinija paskelbė apie planus iš savo nacionalinių atsargų išleisti varį, aliuminį ir cinką, siekiant padidinti rinkos pasiūlą ir suvaldyti metalų kainas. Kadangi Kinija yra didžiausia pasaulyje metalų vartotoja, rezervų išlaisvinimas gali žymiai pakeisti pasaulinį pasiūlos ir paklausos balansą. „Reuters“ skelbia, kad viena iš pagrindinių JAV finansinių paslaugų bendrovių „Citigroup“ mano, jog Kinijos rezervuose gali būti 2 mln. tonų vario, 800 tūkst. tonų aliuminio ir 350 tūkst. tonų cinko atsargų, užteksiančių 2 mėnesių trukmės vartojimui visos valstybės mastu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas