Seimo audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė šią idėją palaiko ir mano, kad vienišo žmogaus pensija „būtų teisingiau“. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad dabar yra diskriminuojami tokių pensijų negaunantys – niekada santuokoje nebuvę ar išsiskyrę asmenys.
Socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad apsisprendus mokėti vienišų asmenų išmokas, reikėtų tikrinti jų gavėjų finansinę padėtį.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas mano, kad reikėtų didinti senatvės pensijas, o ne išmokas našliams – jos didėja mažiau negu pensijos.
S.Jakeliūno teigimu, jeigu būtų „pakankamos pensijos“, nei našlių, nei vienišų žmonių pensijų nereikėtų.
„Esame numatę Vyriausybės planuose 2019 metais sukurti sistemą pereiti nuo našlių prie vienišo asmens pensijos. Yra nedidelis skirtumas – ar tu gyvenai kartu su sutuoktiniu ar be, vienam su viena pensija išgyventi yra sunku, todėl tas priedas būtų mokamas visiems vienišiems žmonėms – bent jau tokie planai yra,“ – BNS teigė L.Kukuraitis.
Jis prognozavo, kad tokią išmoką žmonės galėtų gauti nuo 2020 metų.
„Tokie yra planai, jeigu mes turėsime galimybių, tą sistemą paleisime greičiau,“ – žadėjo L.Kukuraitis.
Pasak jo, kol kas diskusijos apie tokios išmokos dydį nevyksta, aptariamas tik pats vienišo žmogaus parėmimo specialia išmoka principas.
„Sodros“ duomenimis 2016 metų gruodį buvo virš 219 tūkst. našlių pensijų gavėjų: 29,7 tūkst. vyrų ir 189,4 tūkst. moterų.
I.Šimonytė mano, kad vienišo žmogaus pensija „būtų teisingiau“.
„Toks sprendimas atsižvelgti į tai, kad žmogus yra iš principo vienišas pensininkas, yra teisingesnis negu našlių pensija. Aišku, kad didžiausias skurdas yra vienišų pensininkų ir tai nėra tik tų, kurie buvo susituokę, bet antra pusė yra mirusi, todėl jiems vieniems sunku tas išlaidas pakelti, bet ir tų, kurie tiesiog yra vieniši, nes niekada nebuvo susituokę ar tos antros pusės gal neteko senų seniausiai“, – teigė I. Šimonytė.
T. Tomilinas taip pat mano, kad našlių pensijas atitinkančias išmokas turėtų gauti visi vieni gyvenantys asmenys.
„Kuo mažiau diskriminacijos, kuo mažiau dirbtinio prisirišimo prie santuokos, tuo geriau – to sistema lankstesnė. Suprantama, netekus sutuoktinio, yra didelės problemos, bet jų turi ir tie žmonės, kurie neturi vaikų, tie, kurie turi, bet yra vieniši, turi mažesnes gal“, – svarstė parlamentaras.
Prieš mokant šias išmokas A.Sysas siūlo testuoti jų gavėjų finansinę padėtį, tada būtų paremti tie, kuriems labiausiai reikia.
„Tiksliau pinigai patektų. Yra žmonių, kurie senatvei yra sukaupę didelius turtus ir pinigus ir, aišku, ten priemoka jiems 25 ar 30 eurų nieko nepakeistų“, – mano A.Sysas.
S.Jakeliūno teigimu, jeigu būtų „pakankamos pensijos“, nei našlių, nei vienišų žmonių pensijų nereikėtų.
„Nuo kadencijos pradžios mes (valdantieji – BNS) pensijas pakėlėm jau 60 eurų. Tai dukart, beveik tris kartus tas padidinimas daugiau negu tos našlių pensijos. Tai klausimas – ar tai prasminga? Gal tuos pinigus sutelkti ir išmokėti dar didesnes pensijas? Gal tada kadencijos pabaigoje pasiektume, kad vidutinė pensija siektų 400 eurų. Tai galima būtų galvoti... Nebeskirti naujų našlių pensijų, negalvoti apie vienišų asmenų išmokas, o stiprinti pensinę sistemą, kad būtų normalesnės pensijos“, – BNS teigė S.Jakeliūnas.
L.Kukuraitis sako, kad išmokos dydis tikriausiai bus siejamas su minimalių poreikių krepšeliu – nauju socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliu, kuris įsigalios nuo 2019 metų ir šios dienos skaičiavimais siektų 238 eurus.
„Sodros“ duomenimis 2016 metų gruodį buvo virš 219 tūkst. našlių pensijų gavėjų: 29,7 tūkst. vyrų ir 189,4 tūkst. moterų.
2016 metais našlių pensijoms išmokėta apie 59 mln. eurų. 2017 metų planas – 58 mln. eurų.
Daugeliui našlių pensija siekia 21 eurą, ji mokama nuo 2007 metų. Kai kurie gyventojai gauna šiek tiek didesnes arba mažesnes pensijas, nes skirtingais metais galiojo nevienoda jų skyrimo tvarka.
