Nauja kelių finansavimo tvarka savivaldybėms tebekelia klausimų

Lietuvos savivaldybės sako, kad keičiant kelių finansavimo modelį pamiršta esminė problema – kaip niekad prasta kelių būklė ir finansavimas, kurio reikėtų žymiai daugiau nei numatyta. Permainų iniciatoriai tikina, jog pinigų daugėja, o ateityje jų bus ieškoma ne tik valstybės biudžete.
Ramučių gyventojai sunerimę dėl planuojamo kelio
Ramučių gyventojai sunerimę dėl planuojamo kelio / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva pernai pakeistas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymas supaprastina pinigų skirstymą kelių statybai ir remontui, užtikrina daugiau lėšų projektams, tačiau savivaldybės abejoja, ar taip ir bus.

Keliams, kaip ir krašto apsaugai, turi būti skirta fiksuota valstybės biudžeto dalis, kitaip situacija negerės, sako naujos tvarkos kritikai.

Per trejus metus – pusantro milijardo

Viena pagrindinių naujovių – lėšos keliams bus skirstomos trejiems, o ne vieneriems metams, kaip buvo iki tol. Šiemet iš KPPP keliams numatyta skirti 543 mln. eurų, o 2023 ir 2024-aisiais – po 521,9 mln. eurų, iš jų 67 proc. – valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. Seimo sprendimu iš savivaldybių keliams skirtos dalies 9 proc. galės paskirstyti Vyriausybė.

Pagal ankstesnę tvarką 65 proc. finansavimo atitekdavo valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. – vietiniams, o likę 5 proc. – rezervui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs