Kol kas be bankų
Bendrovės „E.Kreditas”, valdančios platformą, vadovas Justas Tolpežninkas 15min pasakojo, kad šiame rinkos segmente mato dvi dideles problemas. Visų pirma, emigrantai turi ribotas galimybes pateikti būsto paskolos paraiškas. Be to, kreditoriai nevienodai vertina užsienyje pajamas gaunančių asmenų riziką, kreditorių komercinės sąlygos labai skiriasi.
„Todėl labai svarbu gauti kuo daugiau pasiūlymų, kad klientas turėtų iš ko rinktis”, – aiškino J.Tolpežninkas.
Kreditorių kainodarą ir kreditavimo sprendimų priėmimo logika yra skirtinga, todėl siekiame platformoje sujungti kuo didesnį kiekį kredito įstaigų, kad sukurtume konkurenciją, – kalbėjo J.Tolpežninkas.
Kol kas portale emigrantams skirtus produktus siūlys tik kredito unijos ir tarpusavio skolinimosi platformos, tačiau ilgainiui, tikisi „E.Kredito“ vadovas, prisijungs ir bankai.
„Su 10 naujų kreditorių vyksta integracijos darbai. Dar su keliais kreditoriais yra deramasi, jų tarpe yra ir su keliais komerciniais bankais. Kreditorių kainodarą ir kreditavimo sprendimų priėmimo logika yra skirtinga, todėl siekiame platformoje sujungti kuo didesnį kiekį kredito įstaigų, kad sukurtume konkurenciją” – teigė bendrovės vadovas.
Pasak jo, kredito unijos nėra populiarios, bet emigrantams jos gali dažnai pasiūlyti paskolas geresnėmis sąlygomis nei kiti kreditoriai.
„Rinkoje matome nepalankaus pasirinkimo efektą – dažniausiai žmonės renkasi tas kredito bendroves, kurios daugiausiai reklamuojasi. Deja, bet dažniausiai tai nebūna geriausiai paskolų sąlygas teikiančios įmonės. Mūsų platforma šį klausimą sprendžia visus dalyvius, vaizdžiai tariant, sustatant į vieną prekybos lentyną, taip sukuriant klientams galimybę rinktis objektyviai“, – dėstė J. Tolpežninkas.
Emigrantai – vis dažnesni klientai
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), vienijančios 59 Lietuvos kredito unijas, administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas tikino, kad kasmet emigrantų paskolų portfelis auga maždaug po 20 proc. Todėl paskolos emigrantams yra patraukli verslo niša.
„LCKU kredito unijų ženkli paskolų portfelio dalis jau dabar atitenka asmenims, gaunantiems pajamas užsienyje. Tai rodo, kad unijos gali ir nori finansuoti šį specifinį segmentą. Pažymėtina ir tai, kad kalba šiuo atveju eina ne tik apie emigravusius asmenis, bet ir apie tuos, kas reziduoja Lietuvoje, tačiau pajamas gauna iš užsienio bendrovių ar užsienyje vykdomos veiklos“, – aiškino M.Vijūnas.
Kadangi dažnai emigrantai būstą Lietuvoje perka kaip investiciją, „E. Kreditas“ siūlys ir turto valdymo paslaugas – dirs su „Verslavita“ ir „Vapital“.
„Verslavita“ vadovės Gražinos Garuolienės teigimu, susidomėjimas gyvenamuoju būstu tarp emigravusių lietuvių pastaruoju metu auga, tačiau dažniausiai tautiečiai būstą perka iš dalies investiciniais tikslais: kol kas, nuomoti ir gal grįžti į Lietuvą kada nors vėliau.
„E.Kreditas“ šiuo metu dirba su Jungtinės Karalystės ir Airijos kreditų biuru „Experian“, todėl visoms finansinėms institucijoms pateiks duomenis apie ten registruotų Lietuvos piliečių turimus įsipareigojimus bei kredito istoriją.