„Gali būti, kad pokyčių bus kainodaroje, galbūt ta konkurencija poveikį turės. Bet ir šiandien kredito įstaigos yra suinteresuotos išlaikyti savo klientus ir kažką jiems pasiūlyti, jei mato, kad klientas bruzda, galvoja apie išėjimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė E.Čipkutė.
„Manome, kad ta konkurencija, tas pyragas, kiek klientų kokia kredito įstaiga turi, nepasikeis. Bet pamatysime“, – pridūrė LBA vadovė.
Pasak E.Čipkutės, refinansuoti paskolą su mažesne marža klientams pirmiausia siūlys jų bankas: „Retesni atvejai, kai peršokama į kitą kredito įstaigą.“
Jos teigimu, pakeisti kreditorių ir gauti geresnes paskolos sąlygas galės tik laiku įmokas mokantys gyventojai.
„Kreditingumo vertinimas išlieka. Pagrindinis kriterijus ir įstatyme numatytas, kad paskola turi būti mokėta tvarkingai, visi mokėjimai. Jei to nebuvo, šitas supaprastintas finansavimo modelis negali būti naudojamas“, – aiškino E.Čipkutė.
Anot jos, nauja tvarka taip pat nebus taikoma, kai asmuo nori pratęsti paskolos terminą arba pakeisti kitas esmines paskolos sąlygas.
Be to, anot jos, gyventojai ir toliau galės paskolas refinansuoti pagal dabartinę tvarką.
„Yra ir nesupaprastintas finansavimo modelis, kuris ir dabar galioja, juo taip pat bus galima naudotis. Supaprastintu modeliu bus galima naudotis kartą per du metus, bet žmogus gali, tiesą sakant, ir kiekvieną savaitę keisti tuo įprastiniu būdu“, – kalbėjo E.Čipkutė.
Seimo praėjusį ketvirtadienį priimtos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos numato, kad žmonėms, norintiems refinansuoti paskolas, nuo kitų metų vasario pakaks kreiptis į naują banką, o šis atliks didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.
„Tikslas, kad žmogui nieko nereikėtų daryti, be to, kad kreiptis į bankus ir gauti pasiūlymų dėl palūkanų normų. Senas bankas, turėdamas informaciją apie jo paskolą, turės dalintis ja su naujuoju banku. Tiek apie kreditingumą, tiek apie turto vertinimo pažymą“, – LRT radijui sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vadovas Jokūbas Markevičius.
Jis pabrėžė, kad gyventojai galės lengviau apsispręsti ir gauti mažesnę maržą, nes žinos, jog nereikės mokėti daug mokesčių.
„Jei turi sumokėti 1 tūkst. eurų nežinodamas, ar tau tikrai tą mažesnę palūkanų normą tie 1 tūkst. eurų kompensuos, iš tikrųjų, labai sunku nuspręsti, ar verta tiek vargo dėti siekiant sąlygų, kurios neaišku, ar bus palankesnės iš tikrųjų“, – sakė centrinio banko atstovas.
E.Čipkutė taip pat teigė, jog pakeitimai turėtų suteikti daugiau galimybių skolintis mažesnėmis maržomis.
Lietuvos banko duomenimis, balandį 346 tūkst. gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.
