Nauja tvarka: nori laimėti konkursą? Pasakyk, kokią algą moki

Pasakyk, kokį atlyginimą moki darbuotojams – pasakysiu, ar laimėjai konkursą. Su tokia sausio 1-ąją startavusia tvarka Lietuvoje turės taikytis tie, kas dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, nes jų pergalę konkurse lems ir tai, kokį atlyginimą darbuotojams jie moka.
Pinigai
Pinigai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Tai dar vienas valdžios bandymas priversti darbdavius mokėti didesnes algas. Tiesa, tokiu reikalavimu abejoja Vyriausybės teisininkai, kurie pripažino, kad dėl to gali būti bėdų Briuselyje, o Viešųjų pirkimų tarnyba baiminasi, kad darbdaviai gali ir meluoti – niekas netikrins, ar jie nurodo teisingas algas. Tiesa, verslininkai džiūgauja – vokeliniai konkurentai taip bus nugalėti.

Didesnė vidutinė alga – daugiau balų

Mes negalėsime patikrinti, ar tikrai moka tokį atlyginimą. Be to, čia dar klausimas, kaip tokia pataisa veiks praktiškai, – sakė D.Vilytė.

Sausio 1-ąją įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, kuri reikalauja vertinti ir tai, kokį atlyginimą darbuotojams moka konkurso kandidatas. Pataisų autoriai tikina, kad tai privers darbdavius susiimti ir mokėti didesnes algas darbuotojams, jei norės laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Iki šiol tokio reikalavimo nebuvo.

Lietuvoje per viešųjų pirkimų konkursus per metus „prasisuka“ apie 4 milijardai eurų, tačiau konkurencija yra didelė, todėl darbdaviai siekia mažinti kainas mokėdami mažas algas, sako pataisų autoriai. „Viešųjų pirkimų dalyvių darbuotojams dažnu atveju yra užtikrinamas tik minimalaus darbo užmokesčio mokėjimas“, – teigiama Įstatymo pataisos Aiškinamajame rašte.

Todėl tikimasi, kad mažiausias algas mokantys verslininkai pralaimės viešųjų pirkimų konkursus. Įstatymo aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad didesnes vidutines algas mokančios bendrovės gali gauti daugiau balų konkursuose.

Beje, tarp šios įstatymo pataisos rengėjų buvo ir Seimo narys, dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Dar nespėjo aptarti

Tačiau ar iš tiesų tai privers Lietuvos darbdavius, kurie dalyvauja konkursuose, mokėti didesnes algas? Galbūt, jei darbdaviai nemeluos ir įrašys tikrą sumą, kiek moka darbuotojams.

„Idėja yra gera, nes visi supranta, jog problema yra. Sąžiningas verslas tikrai kenčia, nes turi konkuruoti su tais, kurie moka minimumą arba vokeliuose“, – teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Diana Vilytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Diana Vilytė

Tačiau čia pat pridūrė, kad tarnyba negali tikrinti, ar tikri atlyginimai yra surašyti. „Mes negalėsime patikrinti, ar tikrai moka tokį atlyginimą. Be to, čia dar klausimas, kaip tokia pataisa veiks praktiškai. Tai gali būti tik deklaratyvu“, – abejojo D.Vilytė.

Ji pastebėjo, kad nors pataisa jau įsigaliojo, tačiau idėja iki galo dar neišdiskutuota. „Reikia žiūrėti, kaip čia padaryti, kad nebūtų papildomos naštos. Mes parengsime informacinį pranešimą. Tikriausiai tai galios pirkimams, kurie yra pagal ekonominį naudingumą“, – svarstė D.Vilytė.

Verslininkai naujovę giria

Verslo atstovai teigia, kad bent jau konkurencinė kova bus sąžiningesnė, tačiau teisininkai perspėja, kad tai gali prasilenkti su ES teise, pavyzdžiui, laisvu darbuotojų judėjimu.

„Manau, kad toks reikalavimas logiškas, nes dažnai būna atvejų, kai konkurse dalyvauja kompanijos, kurios moka minimalią algą bei vokeliuose, ir jos gali savo darbų kaina konkuruoti. Todėl nauja tvarka, manau, atneš daugiau skaidrumo“, – 15min teigė nekilnojamojo turto projektus vykdančios kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Statybos bendrovės „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis taip pat palankiai atsiliepė apie naujovę. “Manau, kad ši viešųjų pirkimų įstatymo pataisa pasitarnaus tiek visuomenei, tiek verslui. Tai padės kovoti su šešėliu, mažins socialinę atskirtį, žmonėms bus užtikrinamos geresnės socialinės sąlygos. Be to, kai konkursuose dalyvauja nedidelės bendrovės, kurios moka atlyginimus vokeliuose ir biurui išlaikyti skiria minimalias sąnaudas, didesniems rinkos žaidėjams su jomis konkuruoti praktiškai neįmanoma“, – sakė jis.

Tiesa, jam neaišku, kaip bus kontroliuojama, kad nebūtų dirbtinai sukelti atlyginimai. "Pavyzdžiui, įmonės gali specialiai palikti keletą geriausiai apmokamų specialistų, o likusius darbuotojus perkelti į kitą bendrovę, ir pan. Todėl kiekviena perkančioji organizacija neturėtų nustatinėti pagal ką ir kam skirti papildomus balus, visiems konkursų dalyviams turėtų galioti vienodos sąlygos", – mano L.Laukaitis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Sutkus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Sutkus

Beje, įstatymo pataisą pasiūlė Lietuvos verslo konfederacija, o jos vadovas Valdas Sutkus mano, kad jeigu valstybė siekia, jog žmonių atlyginimai kiltų, turi būti nuosekli. „Pati valstybė, reikalaudama mažiausios kainos konkursuose, ir mažina galimybę didinti atlyginimus. Todėl mes ir pasiūlėme tokią pataisą“, – sakė V.Sutkus.

Teisininkai: bus problemų

Bet ES teisės specialistai nėra tokie optimistai. Įstatymo pataisa praėjusių metų pabaigoje priimta nepaisant to, kad Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos nepritarė šiai pataisai. Priežastis – konkursų dalyvius iš užsienio tai diskriminuotų. „Lietuva negali reikalauti mokėti didesnį mėnesinį ar valandinį darbo užmokestį, nei jos nustatytas minimalus“, – teigiama departamento išvadose.

Vyriausybės teisininkai mano, kad reikalavimas iš užsieniečių mokėti tam tikrą algą prieštarauja ES direktyvoms. Tačiau pataisa vis tiek įsigaliojo.

Laura Ziferman
Laura Ziferman

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė Laura Ziferman, susipažinusi su pataisa, teigė, kad ji gali turėti priešingą poveikį.

„Šis reikalavimas sudarys prielaidas nesąžiningai konkurencijai. Įstatymo nuostatoje nėra nieko apie tai, kiek laiko turėtų būti mokamas aukštesnis atlyginimas. Įstatymo nuostatoje taip pat nėra jokio kontrolės mechanizmo, užtikrinančio, kad toks pats atlyginimų lygis būtų išlaikytas ir jau laimėjus pirkimą, vykdant pirkimo sutartį. Todėl nesąžiningi tiekėjai, kad laimėtų pirkimą, gali tik tam kartui padidinti atlyginimą prieš pat pirkimą“, – teigė teisininkė.

Be to, ji abejojo, ar toks reikalavimas gali priversti darbdavius didinti atlyginimus. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo šia naujove siekiama gerų tikslų – kad darbuotojai gautų didesnius atlyginimus. Tačiau išanalizavus šį reikalavimą atidžiai, akivaizdu, kad jis šio tikslo nepasieks. Tai palies tik labai siaurą ratą darbuotojų, t.y. tik tuos, kas vykdys sutartį. Paprastai tai tik vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai“, – mano ji.

Dar daugiau painiavos šis reikalavimas esą įneš tais atvejais, kai pirkime dalyvaus užsieniečiai. Neaišku, kaip reikės palyginti jų pasiūlymus, jeigu užsienio šalyje ir Lietuvoje yra taikomi skirtingi minimalaus atlyginimo dydžiai arba užsienio šalyje iš viso toks minimalus dydis yra nenustatytas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų