Progresyvesnis visų gyventojų pajamų apmokestinimas – 2026 m.
„Mes susėsime su koalicijos partneriais, išklausysime visas suinteresuotas puses. Ir pirmą žingsnį padarysime tokį, kuris duotų mums daugiau pajamų, kurių reikia. Kadangi šiuo metu svarstome biudžeto projektą, kuris yra kitiems metams, matome, kad kur dursi ten trūksta. Yra 5 mlrd. skylė ir taip gyventi, matyt, ilgai mes nebegalėsime. Yra tam tikrų rizikų ir jas, norime to, ar ne, reikia valdyti“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Rasa Budbergytė.
Ji dar kartą pakartojo, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra nusiteikusi siekti progresyvesnio visų gyventojų pajamų apmokestinimo.
„Dėl didesnio progresyvumo siektume, kad atsirastų dar bent vienas laiptas – didesnis tarifas. Tie, kurie turi šiuo metu daugiau pajamų, nei kad moka mokesčių žmonės, dirbantys pagal darbo sutartį, turėdami panašias pajamas (turės susimokėti – aut.). Tokio socialinio teisingumo mes pirmiausiai sieksime“, – tikino R.Budbergytė.
Paklausta apie galimus tarifus, ji teigė, kad ne laikas apie juos kalbėti – mat pirmiausiai dėl šio klausimo bus siekiama bendro sutarimo – kad valdančiosios koalicijos partneriai užtikrintai pritartų projektams, kurie atkeliaus.
„Ir kad jie būtų tikrai priimti, o ne atsitiktų tokia istorija, kokia atsitiko su konservatoriais, kai jie su savo koalicijos partneriais valdančiaisiais liberalais ir Laisvės partijos nariais negalėjo priimti tam tikrų siūlomų mokestinių pakeitimų. Tai mes tikrai tarsimės ir atnešime jau suderintą (projektą – aut.). Kalbėti šiandien apie tarifus yra per anksti, tačiau man atrodo, kad visi sutariame dėl to, kad tai turėtų būti suminiai dalykai, suminės pajamos, ne pagal šaltinius apmokestinimas, kad išliktų – ydingas, koks dabar yra, o kad iš tiesų būtų apmokestinamos pajamos“, – teigė R.Budbergytė.
Ji svarstė, kad nuo 2026 m. tai galėtų būti įgyvendinta.
R.Budbergytei antrino ir būsimu ekonomikos ir inovacijų ministru įvardijamas „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, pabrėždamas, kad pirmiausia dėl konkrečios datos ir konkrečių tarifų, sumų bus kalbamasi su koalicijos partneriais.
„Tuomet kalbėsimės su visuomene, taip pat verslo bendruomene, kad jie visų pirma tai išgirstų, o po to kalbėtume apie jų konkretų įgyvendinimą. Be abejonės, žiūrime valstybės situaciją ir skubotų sprendimų nedarysime“, – žadėjo jis.
Žadama ir daugiau pokyčių – tarp kurių, anot L.Savicko, lengvatiniai PVM tarifai vaisiams ir daržovėms, maistui.
Žurnalistų, paklaustas apie tai, ar užteks tik vieno mokesčio, jis pripažino, kad bus sudėtingų pasirinkimų.
„Reikės manevruoti. Mes galime kalbėti apie europinės paramos neefektyvų panaudojimą, daugiau nei dviejų mlrd. eurų RRF (europinė parama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF – aut.) postpandeminę paramą. Per praėjusią kadenciją, kuri dabar baigiasi, buvo panaudota, išmokėta tik 20 proc. Išmokėjimas per dvejus metus absurdiškas. Tai 80 proc. turės būti išmokėta per artimiausius dvejus metus, tai yra daugiau kaip 1 mlrd. eurų mūsų ekonomikai.
Ten tikrai yra didelė dalis pajamų. Kovos su šešėliu priemonės, ekonomikos auginimo priemonės – daugybė priemonių, apie kurias turėsime svarstyti. Europiniu lygiu kalbama apie tai, kad išlaidos gynybai neturėtų būti ar nepilna apimtimi nuskaitomos į deficitą, kas suteiktų erdvės priimti socialines ekonomines priemones, kurios yra numatytos programoje“, – svarstė L.Savickas.
Jis paminėjo, kad vėliau turėtų būti ir verslo aplinka būti koreguojama.
Nuo Kelių fondų iki grįžimo pas visuomeninį elektros tiekėją
Šeštadienį skelbta, kad būsimi valdantieji žada kurti ir Kelių fondą, įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą vaisiams ir daržovėms, pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, leisti grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją.
Rašyta, kad ketinama įkurti kelių fondą, skirti didesnį dėmesį per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui, stabdyti „Lietuvos pašto“ paslaugų privatizaciją, plėsti tarpmiestinių autobusų ir geležinkelio maršrutų tinklą. Žadama mažinti pridėtinės vertės mokestį vaisiams ir daržovėms.
Ketinama užtikrinti viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų augimą, mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, pertvarkyti antrąją pensijų kaupimo pakopą, didinant kaupiančiojo teisę disponuoti sukauptomis lėšomis bei įtraukiant darbdavius. Taip pat žadama spartinti pensijų indeksavimą ir siekti atstatyti pensijų dydžio priklausomybę nuo turimo darbo stažo, taisyti Darbo kodeksą siekiant geresnės darbuotojų teisių, saugos ir sveikatos apsaugos. Planuojama didinti socialinę paramą, kasmet didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, gaunančiuosius didžiausias pajamas apmokestinti progresiniais tarifais nepriklausomai nuo jų rūšies.
Koalicija planuoja suteikti daugiau galių valstybiniam energetikos reguliuotojui, leisti elektros vartotojams vėl rinktis visuomeninį tiekėją, jei rinka negali pasiūlyti geresnės kainos, skirti daugiau pinigų elektros energijos perdavimo bei skirstymo tinklų kokybei, vykdyti spartesnę daugiabučių renovaciją.
