Euribor palūkanų normos, su kuria susietos daugumos būsto paskolų palūkanos, išlieka neigiamos – tiesa, rodiklis pastaruoju metu nustojo mažėti.
Lietuviai už turimą būstą bankams sausį buvo skolingi 6,6 milijardo eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Tai didžiausia suma iki šiol.
Nesitiki palūkanų augimo
„Nordea“ banko Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad apie palūkanų normų augimą kalbėti bus galima anksčiausiai 2018 m.
„Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų nekels bent iki 2018 m. pabaigos, tokia yra mūsų prognozė. Formaliai ECB turi išlaikyti kainų stabilumą. Bet faktiškai ECB dabar prisiėmė nemažą atsakomybę dėl euro zonos ekonominio stabilumo“, – aiškina Ž.Mauricas.
Visoje euro zonoje taikomos palūkanos nustatomos atsižvelgiant į regiono ekonomikos būklę bei infliaciją. Nors Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių ekonominė plėtra pernai pranoko lūkesčius, tačiau, pasak Ž.Maurico, regione išlieka nerimą keliančių ženklų: investicijos nedidėja, eksportas neauga į Rytines valstybes, regioną kamuoja politiniai nesutarimai, neišspręsti skolų klausimai.
„Skolininkai visiškai ramūs galbūt neturėtų būti, nes vis tiek reikėtų įvertinti, koks poveikis būtų, jei palūkanos pakiltų bent jau kelias procentais. Euro zonos ekonomika kaip suspausta spyruoklė gali iššauti į viršų, jei politinis neapibrėžtumas sumažėtų. Daug institucijų sutaria, kad Europoje dabar bene daugiausia neišnaudoto potencialo, ko gero, vienas patraukliausių regionų investicijoms“, – sako Ž.Mauricas.
Pavyzdžiui, jei gyventojas 30 m. laikotarpiui paėmęs būsto paskolą dabar moka 250 Eur įmokas, palūkanoms išaugus 2 procentiniais punktais, mėnesinė įmoka išaugtų apie 90 Eur.
Ž.Mauricas pažymi, kad ECB, nustatydamas palūkanas, itin reaguoja į infliacijos rodiklį – jei ūkis augs ir kils infliacija, gali būti paaukoti atskirų silpnesnių šalių interesai. Sausį infliacijos rodiklis, į kurį neįtrauktos maisto ir energijos kainos, siekė 0,9 proc. – ECB siekia, kad jis priartėtų prie 2 proc.
Iš viso Lietuvos gyventojai ir įmonės bankams sausį buvo skolingi 18,5 mlrd. Eur.
O sunešti indėliai į bankus siekė 18,2 mlrd. Eur, tai 413,2 mln. Eur mažiau nei prieš mėnesį.
