„Ponia, kur stalas stovės?“ Toks klausimas, įsirenginėjant butą, ponios nenustebintų, jei tas butas nebūtų visiškai tuščias: be baldų, be durų ir net be apdailos. Ir be jokio supratimo, kaip atrodys ir kokio dydžio bus tas stalas. Tačiau nusipirkus būstą su daline apdaila viską reikia apgalvoti ir žinoti iš anksto.
Kuo čia dėtas stalas? Nuo to, kurioje vietoje jis stovės, priklauso, koks bus apšvietimas svetainėje, kur kabės šviestuvas, nes apdaila pradedama nuo lubų. Taigi, kol nežinau, kur tuščioje erdvėje statysiu stalą, tol meistrai į reikiamą vietą negali nuvesti laidų. Lygiai taip pat reikia iš anksto numatyti, kaip bus išdėlioti baldai virtuvėje ir koridoriaus zonoje bei vonioje – pagal tikslius apskaičiavimus bus įrengtas apšvietimas.
Prekių turi tik ekspozicijoje
Jeigu viską iš anksto numatėte, išsirinkote ir užsisakėte, neskubėkite džiaugtis, kad jau greitai įsikelsite į jaukius namus.
Tapeto rulono, plytelių ar parketlenčių tenka laukti tris ar keturias savaites. Kaip ir šviestuvo, vonios, kriauklės, čiužinio ar net užuolaidų. Virtuvės baldų, sekcijos, lovos ar sofos teks palaukti mažiausiai pusantro mėnesio. Durų, sieninės spintos – mėnesį.
Iškart beveik nieko nenusipirksi, nebent tai būtų nebrangi ir ne itin geros kokybės prekė iš didelio prekybos centro. Arba lietuviška – tokią galima gauti greičiau. Viso kito reikia laukti, ir ilgai.
Gamintojams dabar neapsimoka laikyti prekių sandėliuose, todėl jie turi po baldo ar interjero detalės pavyzdį ekspozicijoje ir jų neparduoda. Blogesniu – ir dažnu – atveju prekes galima apžiūrėti ir virtualiai apčiupinėti tik kataloge.
Kol randi, ko nori, ir kol sulauki, bute verda remonto darbai: gruntuojamos, šlifuojamos ir dažomos sienos bei lubos, klojamos grindys, izoliacija, klijuojami tapetai ir plytelės, dedami šakutės lizdai, grindjuostės...
Sprendimams laiko mažai
Esu gimusi po Svarstyklių ženklu, tad daug svarstau. Įsirenginėjant butą tam nėra laiko. Turi per kelias dienas nuspręsti, kaip bent jau artimiausius keletą metų, o gal ir visą likusį gyvenimą atrodys tavo virtuvė, vonia ar pagrindinė ir bene vienintelė spinta. Arba žinoti iš anksto.
Kaip atrodys visuma, galiausiai nebeturi jokio su- pratimo, nes vis- kas yra užsakyta ir kelias savaites keliauja iš svečių šalių, o butas stovi tuštutėlis.
Kaip atrodys visuma, į kurią reikės žiūrėti iki kito remonto, kuriuo nekvepia ateinančius dvidešimt metų, galiausiai nebeturi jokio supratimo, nes viskas yra užsakyta ir kelias savaites keliauja iš svečių šalių, o butas stovi tuštutėlis. Geriausiu atveju gauni – jei labai paprašai – baldo audinio ar medžio gabaliuką (kartais ne visai tos spalvos, kokios užsisakei) ir parduotuvėje bandai derinti ir žiūrėti, ar tiks durų spalva prie parketo, palangės, virtuvės stalviršio, stalo, spintos, o ar užuolaidos tiks prie sofos, kilimo ir sienų spalvos.
Prisižiūrėjote reklamų, kaip visa šeima pasišokinėdama eina pirkti naujos sofos ar geresnio televizoriaus, ir tai tampa metų pirkiniu? Pamirškite – įsirenginėjant būstą malonumas rinktis prekes dingsta akimirksniu, tai virsta alinančiu darbu, o spalvos gauna naujus pavadinimus: pavyzdžiui, ne ruda, o šokolado, espreso, balintos kavos, samanų.
Kitas opus dalykas – meistrai, atliekantys būsto įrengimo darbus. Man pasisekė, nes samdžiausi pažįstamą, kuris prieš tai buvo gerai atlikęs ne vieną darbą ir turėjo savo komandą, be to, prašė šiek tiek mažiau pinigų nei vilniečiai. Jei pažįstamų neturite, gerų meistrų paieška gali tapti tikru galvos skausmu. Pasakojimų, kad darbininkai, gavę pirmą užmokestį ar avansą, pradeda gerti ir darbus meta kelioms savaitėms, teko girdėti ne vieną.
Brokas veja broką
Įsirenginėjau 34 kvadratinių metrų dviejų kambarių naujos statybos butą su daline apdaila. Elektrą, be kurios negali vykti jokie remonto darbai, „Lesto“ bendrovė įvedė tik po trijų savaičių. Prireikė ne tik gražių, bet ir piktų prašymų, nors tai buvo paskutinė sutarto termino diena. Metamorfozės iš dalinės į visišką apdailą mano bute, neįskaičiuojant tris savaites trukusio elektros laukimo, truko du su puse mėnesio, nors beveik kasdien bute triūsė po 2–3 darbininkus.
Man nelabai sekėsi nei su pagal specialų užsakymą pagamintais, nei su gatavais pirktais baldais ar kitomis prekėmis. Sieninės spintos durys buvo pagamintos taip, kad per jas neatsidarė stalčiai. Teko išlupti duris ir vežti gamintojui, kad dalį jų nupjautų.
Vienų romanečių karnizas buvo pagamintas per ilgas, todėl netilpo į lango rėmą ir karnizą teko nedelsiant ir nelabai gražiai patrumpinti pjūkliuku.
Lova, atvežta paskutinę sutarto termino savaitę, buvo su akivaizdžiu broku – ant tamsaus medžio galvūgalio it jonvabalis naktį švietė baltas delnas.
Lova, atvežta paskutinę sutarto termino savaitę, buvo su akivaizdžiu broku – ant tamsaus medžio galvūgalio it jonvabalis naktį švietė baltas delnas. Baldžiai, apsimetę, kad broko nepastebėjo, ir stebuklingu būdu dar juodai išteplioję ką tik šviesia spalva nudažytas miegamojo sienas, nepatenkinti išsinešdino su lova lauk ir grįžo su nauja tik po dviejų savaičių. O kadangi lovos spalvą rinkausi iš kelių centimetrų dydžio medžio gabaliukų, ji buvo per tamsi, tad nelabai derėjo prie grindų, sienų ir tapetų.
Nesisekė man ir su televizoriaus staliuku. Sulaukus jo paaiškėjo, kad trūksta vienos detalės, tačiau ji buvo tokia svarbi, kad be jos nebuvo įmanoma sudėti viso stalo. Ilgai lauktos odinės sofos ištraukiamas miegamasis mechanizmas iš vienos pusės taip pat buvo atsiknojęs, tačiau jau nebuvo jėgų ir laiko aiškintis.
Panašiai nutiko ir su vonios plytelėmis – nors pardavėja buvo „tiksliai paskaičiavusi“, pritrūko vienos plytelės, o be jos specialiai tam pasamdytas meistras negalėjo laiku užbaigti vonios kambario įrengimo darbų.
Be to, po nuolatinių meistrų ir baldžių lankymųsi matomiausioje vietoje atsirado it siera išdegintos dvi dėmės ant ąžuolinio parketo, kur ne kur jis buvo subraižytas, dar ištepliotos sienos, todėl tas vietas teko uždažyti arba šveisti kempine. Šveitimo pėdsakai, gerai įsižiūrėjus, matomi ir dabar.
Išlaidos – keliasdešimt tūkstančių litų
Stengiausi kur tik įmanoma ieškoti ir prašyti nuolaidų – visur, išskyrus čiužinius, jų gavau: nuo 5 iki 35 procentų. Bandžiau neapsikrauti nereikalingais baldais, bet paisiau kokybės, todėl buto įrengimas ir baldai vis tiek kainavo daug.
Specialiai nedideliam plotui suprojektuoti virtuvės baldai su surinkimu atsiėjo 6500 Lt. Odinė sofa – 3500 Lt. Sieninė spinta – 1500 Lt. Parketas – per 3000 Lt. Tapetai – beveik 1200 Lt. Šviestuvai visam butui ir lemputės – 1100 Lt. Virtuvinė kriauklė – 650 Lt. Televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina, orkaitė, kaitlentė, gartraukis, radijas – 6240 Lt.
Vonios baldai, vonia, unitazas, maišytuvai, gyvatukas – 4150 Lt. Stalas, TV staliukas ir nedidelė sekcija – 1600 Lt. Pufas – 100 Lt. Trys romanetės ir vienos užuolaidos – 1900 Lt. Kilimas svetainei, kilimėliai voniai bei koridoriui – dar 700 Lt. Čiužinys lovai ir čiužinukas sofai – 1600 Lt. Vonios ir virtuvės plytelės – 1000 Lt. Palangė – 250 Lt. Dvejos durys su rankenomis ir spynomis – 1800 Lt.
Meistrams už darbą ir benziną teko sumokėti 9800 Lt. Medžiagos – lubų kartonas, gipskartonis, dažai, grindjuostės, jungikliai, šakutės lizdai, šilumos ir garso izoliacija, gruntas, mastika, glaistai, profiliai, grindjuostės, apsauginė alyva kainavo 5400 Lt. Baldai balkonui – 150 Lt.
Beveik kiekvieną kartą reikėjo papildomai mokėti už baldų atvežimą (kartais – ir už surinkimą), nes specialios mašinos tam neturėjau, o samdytis nebuvo prasmės, nes per vieną du kartus iš visur surankioti baldų būtų nepavykę. Taip dar prisidėjo keli šimtai litų.
Viską sudėjus gavau 53 tūkst. Lt, nors miegamajame, be lovos su čiužiniu, romanetės ir šviestuvo, kol kas daugiau nieko nėra.
Dabar malonu grįžti po darbo į pirmus savus namus, bet kišenėse švilpia vėjai, o galvoje vis sukasi mintys: ar tikrai tinkamoje vietoje stalą pastačiau, ar ne per daug virtuvės baldai užima vietos ir kur pasivaikščioti buvo išėjęs mano protas, kad tokios keistos spalvos lovą išsirinkau. Jau nekalbant apie tai, kad šviesias buto sienas baisu net pirštu paliesti – užtenka, kad baldžiai prilietė.
visiška apdaila |