Pristatydami naująjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, atstovai prabilo apie stiprų kokybinį šuolį, kuris, jų teigimu, suteiksiąs visiškai kito lygio kelionių patirtį.
Lietuvos oro uostų (LOU) valdybos pirmininkas Gediminas Almantas pažymėjo, kad šis terminalas yra tik maža dalis visos strategijos.
„Iš esmės, šiandien visos vadovybės vardu, labiausiai norime kalbėti būtent apie strategiją: keičiasi geopolitika, nėra lengva pritraukti į Lietuvą naujas kryptis, bet šičia turime atrasti savo privalumus, specifiką. Einant į naują kokybinį akcentą LOU persitvarkė iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, mes pasiruošėme ilgalaikius planus – juose aiškūs plėtros terminai – tiek su skrydžiais, tiek su infrastruktūra, tiek pritraukiant naujus partnerius, tiek tvarumo kriterijus. Jau visa tai yra aiškiai matoma, bus atspindėta tolimesniuose projektuose“, – sakė jis.
Renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pridūrė, jog svarbiausias dalykas, kad naujasis terminalas leis aptarnauti dvigubai didesnį keleivių skaičių.
Anot Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovų, naujasis terminalas pradės veikti kitų metų vasario 4 dieną, o iki to laiko terminalo viduje bus diegiama ir testuojama įranga.
Skysčius teks išsiimti
Nors naujasis Vilniaus oro uostų keleivių išvykimo terminalas įrengtas taip, kad būtų galima patikros metu iš bagažo neišsiimti skysčių, keleiviams vis tiek teks tai daryti, pabrėžė LOU atstova. Tokia tvarka bus dėl Europos Komisijos (EK) š. m. rugsėjo 1 d. įvesto reguliavimo: 100 mililitrų ar daugiau skysčių patikros metu išėmimo reikalavimas išliko visiems oro uostams, tai pasikeistų nebent tuo atveju, jei iki vasario mėnesio pasikeistų reguliavimas.
Kaip anksčiau skelbė LOU atstovai, pastačius 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai (nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą).
Dviejų aukštų pastato pirmajame aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą.
Anksčiau taip pat skelbta, kad 2025 metų pradžioje bus pradėtas statyti naujasis atvykimo terminalas, kurį numatoma užbaigti iki 2027 metų, o iki 2028 metų – atnaujinti dabartinį sovietinį pastatą, jame įkuriant komercines erdves. Iki 2030 metų po šiuo pastatu ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.
Susisiekimo ministerija siūlo Vilniaus oro uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Iki 2030 metų įgyvendinus 235 mln. eurų privačių ir valstybės biudžeto lėšų pareikalausiantį projektą čia būtų aptarnaujama ne mažiau kaip 7,8 mln. keleivių per metus.
Terminalą per daugiau nei pusantrų metų už maždaug 50 mln. eurų pastatė „Eikos statyba“.
Pristatė naują strategiją
Pirmadienį pristatyta ir nauja LTOU veiklos strategija. Jos pagrindas apima du svarbiausius siekius – tvarių partnerysčių plėtros skatinimą ir oro uostų ekosistemos indėlio į Lietuvos ekonomikos didinimą.
„Didelė dalis siekiamų pokyčių ketverių metų laikotarpyje bus susiję su planuojama oro uostų infrastruktūros plėtra. Norime, kad šios investicijos tiesiogiai darytų įtaką tiek gerėjančiai keleivių patirčiai ir bendroms galimybėms aptarnauti daugiau keleivių, tiek taptų pagrindu verslams plėsti savo veiklos apimtis trijuose tarptautiniuose oro uostuose mūsų šalyje. Artimiausiais metais matysime, kad oro uostų erdvės stipriai keičiasi, o šiame procese mūsų fokusas bus nukreiptas į aukščiausią kokybės kartelę, kurios norime siekti drauge su savo partneriais“, – strategijos siekius komentavo LTOU vadovas Simonas Bartkus.
Tarp strategiškai svarbių veiklos sričių LTOU išskiria ne tik infrastruktūros plėtrą, bet ir susisiekimo oru kokybės gerinimą, subalansuoto verslo modelio gryninimą, keleivių patirtį, galimų verslo rizikų suvaldymą bei tvarumo principų veikloje užtikrinimą.
LTOU vadovo teigimu, artimiausius kelerius metus didelis dėmesys bus skiriamas skaitmeninei transformacijai, kuri apims tiek keleivių patirtį, efektyvesnį organizacijos valdymą bei daugelį kitų procesų, su kuriais kontaktą turi beveik visi keleiviai oro uoste.
„Jau dabar nemaža dalis procesų oro uostuose yra vis labiau skaitmenizuojami ir automatizuojami, ši proporcija per artimiausią laikotarpį tik didės. Nuo bagažo sistemų automatizavimo, savitarnos galimybių, srautų valdymo iki patikros aviacijos saugume ar papildomų paslaugų užsakymo bei valdymo – daugelyje sričių planuojame esminius pokyčius, kurie mums leis kaupti naujas kompetencijas, todėl šį siekį įvardijame kaip vieną iš svarbių jungiamųjų vardiklių“, – teigia S.Bartkus.
Perplanuos erdves
Anot S.Bartkaus, baigus išvykimo terminalo testavimą ir jį atidarius keleiviams, lauks kitas Vilniaus oro uosto konversijos etapas. Jo metu bus perplanuotos ir pakeistos senųjų terminalų erdvės, tai leis reikšmingai išplėsti komercinės veiklos apimtis, o keleiviams tai reikš daugiau galimybių gauti įvairesnes paslaugas.
„Planuojame, kad maždaug nuo 2025 metų vidurio pradėsime esamų terminalų konversiją. Kadangi visa išvykimo funkcija jau bus perkelta iš senojo į naująjį terminalą – toliau tęsime oro uosto pokyčius, kurie bus skirti auginti mūsų galimybes suteikti daugiau erdvių komercinėms paslaugoms ir pasiūlyti keleiviams daugiau patogumo“, – sako S.Bartkus.
Anot vadovo, senųjų terminalų konversija truks iki 2026 metų pabaigos. Lygiagrečiai vyks ir naujojo atvykimo terminalo planavimo ir statybos procesas – šis terminalas, planuojama, turėtų startuoti 2028 metų pabaigoje.
