Tiesa, užpernai absoliučiame skurde buvo 11,1 proc. gyventojų, tad šis statistinis rodmuo gerėja.
„Tai yra didelis pokytis. (...) Beveik 100 tūkst. sumažėjo žmonių, esančių žemiau absoliučios skurdo ribos“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
„Per pastaruosius kelerius metus stebime, kad absoliutus skurdas mažėja visose amžiaus grupėse. Tai yra labai džiugu“, – pridūrė ji.
Statistiniai duomenys rodo, kad žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno 6,2 proc. miestų gyventojų, o kaime tokių žmonių buvo 10,8 procento.
Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų, tačiau mažėja ir jis.
2019 metais vaikų absoliutaus skurdo lygis sudarė 8,4 proc. ir, lyginant su 2018 metais, sumažėjo 5,6 proc. punkto.
Absoliutaus skurdo ribą kasmet apskaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šis pajamų dydis yra reikalingas minimaliems asmens maisto ir prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad jeigu valstybė neskirtų socialinių išmokų, absoliutus skurdas šalyje pernai būtų beveik dvigubai didesnis – 15,1 procento.
Užpernai šis skirtumas buvo mažesnis, kas reiškia, kad valstybės parama vis labiau padeda ištraukti žmones iš absoliutaus skurdo, teigė Statistikos departamento direktorė.
Pasak jos, blogiausiai Lietuvoje statistiškai iki šiol verčiasi vieniši asmenys, vyresni nei 65 metų.
Departamento duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 35,1 proc. senatvės pensininkų. Taip pat sunkiai verčiasi statistinis suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų.
2019 metų skurdo rizikos duomenys skaičiuojami vertinant 2018 metų žmonių pajamas.
Mažėja ir skurdo rizikos lygis
Skurdo rizikos lygis pernai siekė 20,6 proc. ir per metus sumažėjo 2,3 punkto. Žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno beveik 600 tūkst. žmonių.
Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, o kaime – 27,9 procento. Abejose demografinėse grupėse skurdo rizikoje esančių žmonių mažėja.
Skurdo rizikos riba 2019 metais buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Statistika rodo, kad labiausiai skurdo rizikos riba mažėjo vyresnių nei 65 žmonių kategorijoje, bet ši grupė vis tiek lieka rizikingiausia patirti skurdą.
J.Petrauskienė sakė, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių senjorų skaičius mažėja dėl pastaruoju metu sparčiau augančių pensijų.
Premjeras: skurdo lygio mažėjimas nuteikia optimistištikai
Saulius Skvernelis sako, jog mažėjantys skaičiai nuteikia optimistiškai, tačiau, anot jo, reikia ieškoti naujų priemonių, dar labiau mažinančių skurdą.
„Tendencijos nuteikia optimistiškai, bet privalome ir toliau ieškoti naujų priemonių, orientuotų į labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius“, – feisbuke trečiadienį rašė šiuo metu atostogaujantis premjeras.
„Buvo kolegų, kurie mūsų socialiai orientuotas priemones tiek į vaikus, tiek į senjorus vadino populistinėmis, abejojo jų verte mažinant skurdą šalyje. Su tokiais vertinimais niekada nesutikau ir nesutiksiu“, – pridūrė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis pabrėžė, kad skurdas mažėja visose visuomenės grupėse.
Anot jo, trečiadienį paskelbta statistika rodo, jog tinkamas pensijų indeksavimas reikšmingai leido sumažinti senjorų skurdą.
„Lietuvos (vidutinė – 15min) pensija viršijo skurdo rizikos ribą“, – teigė viceministras.
Pasak E.Bingelio, taip pat reikšmingai mažėjo vaikus auginančių šeimų skurdas, o to pasiekti padėjo 2018 metais Lietuvoje įvesti „vaiko pinigai“
Viceministras tvirtino, kad „vaiko pinigams“ augant kasmet, toliau gerės ir šeimų skurdo rodikliai.
