Finansų ministerija siūlo dar vieną optimizmo dozę dėl atsigavimo. Antradienį pristatyme scenarijuje sakoma, kad laipsniškas ekonomikos atsigavimas tikėtinas jau antrąjį šių metų pusmetį.
Antradienį ryte vyko scenarijaus pristatymas. Transliacijos metu taip pat buvo finansų ministro Viliaus Šapokos pokalbis su Europos investicijų banko prezidentu Werneriu Hoyeriu apie naujausius makroekonominius pokyčius Lietuvoje ir Europoje.
„Naujausi statistiniai duomenys leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos žemiausias taškas buvo pasiektas balandį, o antrąjį šių metų pusmetį, nebelikus ekonominės veiklos suvaržymų mūsų šalyje ir Europos Sąjungoje (ES), kuri yra pagrindinė užsienio prekybos partnerė, tikėtinas laipsniškas šalies ekonomikos atsigavimas“, – sakoma ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams.
BNS skelbia, kad remiantis naujausio ministerijos ekonominės raidos scenarijaus prielaidomis, šiemet Lietuvos ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 5,9 procento. Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus. Balandį ministerija prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 7,3 proc., o 2021 metais išaugs 6,6 procento.
„Ekonomika stabilizuojasi, ekonomika atsigauna. (...) Todėl manome, kad jau 2021 metais ekonomika augs, bet 2019 metų lygio dar nepasieksime – tai atsitiks 2022 metais“, – BNS cituoja finansų viceministrę Miglę Tuskienę.
Algos labiausiai kils viešajame sektoriuje
Finansų ministerija prognozuoja, kad darbo užmokestis šiais metais labiausiai augs viešajame sektoriuje.
Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei sumažėjusios darbo jėgos paklausos, atlyginimų augimas sulėtės.
Tiesa, parama verslui ir nuo šių metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga, pasak ministerijos, leis kompensuoti nuostolius.
Numatoma, kad šiemet vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje augs 1,8 proc., o 2021 metais augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais metais augimo tempas priartės prie 5 proc.
Taip pat prognozuojamas prislopintas kainų augimas, dėl pingančios naftos infliacijos lygis bus žemas.
„Brexit“ poveikis gali smogti
Finansų ministerija vis tik regi trapią ekonomikos atsigavimo perspektyvą. „Scenarijaus sudarymo metu COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nebuvo suvaldyta, todėl egzistuoja rizika, kad jo protrūkių suvaldymui pasaulio valstybėms vėl gali tekti taikyti neigiamą įtaką ekonomikai darančias priemones“, – sakoma nubraižytame scenarijuje.
Be to, neišnyko ir „kieto“ Brexit rizika. „Išlieka rizika, jog gali kisti tarptautinės prekybos sąlygos. Jeigu šios rizikos realizuotųsi, šiemet BVP galėtų smukti 16,8 proc., o Lietuvos ekonomikos atsigavimas užtruktų ilgiau nei numatyta baziniame scenarijuje“, – teigia ministerija.
