Stabilumui įtaką daro ir prekybos karai
Finansų rinkos dalyvius prižiūrinčio Lietuvos banko (LB) duomenimis, šalies bankai yra vieni efektyviausiai veikiančių Europoje – jų efektyvumo rodiklis, skaičiuojamas kaip išlaidų ir pajamų santykis, 2019 m. spalio 1 d. sudarė 45,7 proc., o ES jis vidutiniškai sudaro daugiau nei 60 proc. Visgi, tai neapsaugo nuo iššūkių, su kuriais, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus teigimu, susiduria finansų sektoriaus atstovai visoje Europoje.
„Finansų sektorius pastaraisiais metais sulaukė didelio proveržio – sparčiai plečiantis ir naujoves diegiant finansinių technologijų („fintech“) bendrovėms, nuo jų neatsilieka ir klasikiniai bankai, išgyvenantys transformacijos laikotarpį. Pasauliniu lygiu Europos bankų sektorius jau jaučia konkurenciją su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Kinijos informacinių technologijų (IT) gigantais“, – kalba M.Zalatorius.
Jam antrina tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG partneris Domantas Dabulis, pabrėždamas visoje ES vykstančius pokyčių procesus. Pasak jo, didelė dalis Europos bankų fiksuoja sąlyginai mažą pelningumą, o to priežastys kelia diskusijų tiek tarptautiniu, tiek vietiniu lygmeniu.
„Bankai ir jų atstovai dėl nepakankamo pelningumo gręžiasi į Europos Centrinį Banką (ECB) ir jo vykdomą vadinamąją „lengvų pinigų“ politiką bei neigiamas palūkanų normas, kurios, kaip pastebima, kurį laiką greičiausiai nesitrauks dėl lėtėjančios euro zonos ekonomikos“, – kalba D.Dabulis.
Pastebima, jog bankų sektoriaus stabilumui bei pačiam ekonomikos augimui neigiamą įtaką daro ir vis aštrėjantys prekybos karai: „Žvelgdami viena kryptimi, mes stebime didėjančią įtampą tarp JAV ir Kinijos, kita – tarp JAV ir ES. Tai daro įtaką Europos ekonomikos augimui ir jį lėtina, į tai dėmesį jau atkreipė ir Europos Komisija, ir ECB. Nepamirškime ir tokių politinių faktorių, kaip „Brexit“ ar pasaulyje vykstančių karinių konfliktų“, – aiškina KPMG partneris.
Veiklos efektyvinimo poreikis
Lėtėjantis Europos ekonomikos augimas bei nauji finansų rinkos žaidėjai, ekspertų teigimu, nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduria bankų sektorius. Skaitmenizacijai aktyviai veikiant visas gyvenimo sritis, bankai taip pat yra priversti neatsilikti efektyvinant bei modernizuojant savąją veiklą.
„Skaitmeninių technologijų įtraukimas į įvairias verslo sritis jau yra tapęs natūraliu reiškiniu. Visgi, Europos bankų sektoriuje teigiami skaitmeninės transformacijos veiksniai bankų veiklos efektyvinimui dar yra sunkiai pastebimi. Čia bankus neretai lenkia nauji rinkos žaidėjai – „fintech“ bendrovės, savo veiklą grindžiančios technologijų teikiamu pranašumu“, – aiškina D.Dabulis.
Šiuo metu galime stebėti bankų skyrių mažėjimą Lietuvoje. Viena pagrindinių to priežasčių – skaitmenizacija, aktyviai vykstanti ir Europoje, ir mūsų šalyje.
LB duomenimis, per tris 2019 m. ketvirčius bankai Lietuvoje patyrė 6,2% daugiau administracinių išlaidų lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu – jos siekė 247,5 mln. Eur. Personalo išlaidos, sudarančios šiek tiek daugiau nei pusę visų administracinių išlaidų (58%), padidėjo 9,1 mln. Eur. Aiškinama, jog šios išlaidos bankuose didėja dėl palankios situacijos darbo rinkoje – kyla vidutinis darbo užmokestis, be to, bankai efektyvindami savo veiklą atsisakė dalies darbuotojų ir dėl to patyrė papildomų išlaidų kompensacijoms. Visgi, nepaisant patirtų didesnių administracinių išlaidų, bankai Lietuvoje išlieka vieni efektyviausių Europoje.
„Šiuo metu galime stebėti bankų skyrių mažėjimą Lietuvoje. Viena pagrindinių to priežasčių – skaitmenizacija, aktyviai vykstanti ir Europoje, ir mūsų šalyje. Technologinė pažanga leidžia sutaupyti, o šiuos pinigų srautus nukreipti procesų optimizavimui bei modernizavimui. Svarbu tinkamai įgyvendinti skaitmenizacijos teikiamas galimybes ir užtikrinti, kad veiksmai nebūtų vienadieniai, o atsispindėtų bankų sektoriaus veiklos strategijose“, – kalba D.Dabulis.
Manoma, jog šio sektoriaus veiklos efektyvinimą turėtų paskatinti ir periodiškai pasikartojantys pinigų plovimo skandalai Lietuvoje veikiančiuose bankuose, kenkiantys jų reputacijai bei rezultatams. D.Dabulio teigimu, visuomenei itin atsargiai vertinant šiuos incidentus, bankai turi rasti būdą veiklos skaidrumo bei patikimumo užtikrinimui.
Gajūs mitai – iš finansinio raštingumo trūkumo
Ekspertai pastebi, kad prie ribotos finansų sektoriaus plėtros prisideda ir nepakankamas visuomenės finansinio raštingumo lygis. LBA praėjusį pavasarį vykdytos gyventojų apklausos metu buvo nustatytas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas, kurio rodiklis siekė vos 4 punktus iš 10.
„Gyventojų apklausa atskleidė, kad mokame sudurti galą su galu, susiplanuoti kasdienį biudžetą ir taupyti. Visgi, už kasdienių finansinių situacijų ribų išeinančios temos didžiajai visuomenės daliai dar yra sunkiai suprantamos. Dėl šios priežasties visuomenėje veši įvairūs mitai apie finansus ir bankininkystę“, – aiškina M.Zalatorius.
M.Zalatorius pažymi, kad šiuo metu populiariausia verslo finansavimo forma yra paskolos, o labiausiai paplitusi investicijų rūšis – nekilnojamasis turtas. Jo teigimu, šis pavyzdys iliustruoja situaciją, kai vartotojų įpročiai riboja ne tik finansų sektoriaus plėtrą, bet ir gyventojų galimybes gerinti savo finansinę padėtį.
„Prie tolimesnio finansų sistemos vystymosi labiausiai prisidėtų visuomenės, verslo ir politikų finansinio raštingumo ugdymas“, – tikina finansų sektoriaus ekspertas, vertindamas dabartinę situaciją.
