PPO patvirtinta suma yra didžiausia organizacijos istorijoje ir dukart viršija ankstesnį – 4,04 mlrd. JAV dolerių – rekordą, kuris buvo pasiektas 2002 metais.
Galutinis PPO sprendimas, kuris buvo paskelbtas trečiadienį, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai atveria naują prekybos karo frontą, rašo agentūra „Dow Jones“.
Šis organizacijos sprendimas taip pat yra svarbus tuo požiūriu, kad jis yra naudingas D.Trumpui, kuris ne kartą grasino pasitraukti iš PPO.
Europos Sąjunga savo ruožtu kaltina Vašingtoną „Airbus“ konkurentės „Boeing“ subsidijavimu ir šis ginčas, kurį šalys mėgina spręsti PPO, tęsiasi jau 15 metų.
JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris pareiškė, jog tikisi netrukus pradėti derybas su Briuseliu ir pamėginti išspręsti ginčą.
Tačiau D. Trumpas pasveikino PPO sprendimą, kurį pavadino „didele“ Jungtinių Valstijų „pergale“ ir prisiėmė sau nuopelnus už 15 metų trunkančios bylos rezultatą.
„PPO pastaruoju metu daug laimime, – pareiškė JAV valstybės vadovas. – Visos tos šalys daugelį metų apiplėšinėjo Jungtines Valstijas ir jos žino, kad aš tai sprendžiu.“
Vašingtonas nustatys 10 proc. importo muitus iš ES importuojamiems orlaiviams ir 25 proc. muitus kitoms prekėms, tokioms kaip sūris, viskis ir alyvuogių aliejus, taip pat tam tikroms pramoninėms prekėms, daugiausia importuojamoms iš keturių „Airbus“ remiančių šalių – Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos.
„Europa metų metus teikė „Airbus“ didžiules subsidijas, kurios rimtai kenkė JAV aviacijos pramonei ir mūsų darbininkams“, – pažymima R.Lighthizerio pranešime.
„Tikimės su Europos Sąjunga pradėti derybas, kuriose sieksime rasti šio klausimo sprendimą, kuris būtų naudingas Amerikos darbininkams“, – pridūrė JAV prekybos atstovas.
Nors Vašingtonas pagal PPO sprendimą Europos Sąjungai gali nustatyti iki 100 proc. muitus, Jungtinės Valstijos kol kas taikys mažesnius muitų tarifus, tačiau „turi įgaliojimus bet kada padidinti muitus arba pakeisti produktus, kuriems jie taikomi“, rašoma R.Lighthizerio biuro paskelbtame pranešime.
Tuo tarpu Briuselis taip pat davė suprasti, jog yra pasirengęs derėtis.
„Tebesame pasirengę ieškoti sąžiningo sprendimo“, – rašoma ES paskelbtame pranešime. Jame pažymima, jog blokas „Jungtinėms Valstijoms pateikė konkrečių pasiūlymų dėl naujos subsidijų orlaivių gamybai tvarkos“, tačiau dar negavo atsakymo.
Už prekybą atsakingi JAV pareigūnai atsikirto, jog rimtų pasiūlymų iš Briuselio sulaukė tik pastarosiomis savaitėmis, kai paaiškėjo, jog PPO rengiasi netrukus priimti sprendimą.
Daugiau trinties ir keršijimų
Nors Vašingtono ir Briuselio ginčas dėl subsidijų orlaivių gamintojams jau daug metų nepalieka pasaulio komercinių teismų, naujasis PPO sprendimas dar padidins įtampą JAV ir ES santykiuose, kuriuos jau apkartino JAV nustatyti importo muitai plienui ir aliuminiui ir Vašingtono grasinimai nustatyti muitus europietiškiems automobiliams.
ES tučtuojau pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu Jungtinės Valstijos visgi įves naujus muitus.
Tačiau vienas JAV prekybos pareigūnas pareiškė, jog pagal PPO taisykles tai bus neteisėta ir Vašingtonas bus pasirengęs į tai atitinkamai reaguoti.
PPO priėmus sprendimą dėl ES subsidijų, – o šis sprendimas negali būti apskųstas, – Jungtinėms Valstijoms pagal tarptautinę prekybos teisę buvo pirmą kartą leista imtis atsakomųjų priemonių ir jas taikyti ES produktams.
Iki „Brexit“ datos likus mažiau nei mėnesiui, Didžioji Britanija pareiškė, kad jai „neturėtų būti taikoma“ jokių sankcijų.
Tačiau vienas aukšto rango JAV prekybos pareigūnas reporteriams pareiškė, jog už tai, kad subsidijų klausimas nebuvo išspręstas, yra atsakinga visa Europos Sąjunga ir tai reiškia, jog nebus jokių išimčių.
Ir pareigūnas pridūrė, jog kitos ES valstybės narės, kurioms taip pat bus taikomi naujieji muitai, galėtų padėti įtikinti Briuselį nutraukti subsidijų teikimą orlaivių gamintojai.
Priešpriešinė byla
Briuselis netrukus taip pat gaus galimybę įvesti muitus, kuriuos nustatyti leis Pasaulio prekybos organizacija.
2005 metais ES pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 1989–2006 metais JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ iš įvairių JAV vyriausybės institucijų gavo 19,1 mlrd. JAV dolerių draudžiamų subsidijų.
Ne vieną pergalę toje taip pat epinėje byloje pelnęs Briuselis PPO paprašė leidimo nustatyti atsakomuosius muitus 12 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms.
PPO sprendimą turėtų priimti po maždaug šešių mėnesių ir manoma, jog organizacija nustatys mažesnę sumą.
