Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų grupės sudaro didelę dalį Lietuvos darbo rinkos ir dažnai yra varančioji verslų jėga. Remiantis 2023 m. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, daugiausia žmonių Lietuvoje dirbo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto sektoriuose, o apdirbamoji gamyba, pagal darbuotojų skaičių, yra didžiausias sektorius šalyje. Nepaisant to, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikiams dažnai neskiriama tiek pat dėmesio, kiek aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Dėl šios priežasties, trumpalaikių darbuotojų paieškos platforma „Workis“ atliko tyrimą, nagrinėjantį būtent žemesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikius: kas svarbu renkantis darbdavį, kas reikalinga įvedimo į darbą procese ir kaip tai susiję su lojalumu bei sprendimu darbą keisti. Tai ypač aktualu darbdaviams, ieškantiems būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti specialistus, bei sektoriams, kuriose didelė darbuotojų kaita, pavyzdžiui, gamybos, mažmeninės prekybos, aptarnavimo ir logistikos srityse.
„Galima pastebėti, kad vis daugiau įmonių po truputį pradeda skirti dėmesį žemesnės kvalifikacijos darbuotojų išlaikymui, nes jų produktyvumas ir motyvacija tiesiogiai lemia bendrus įmonės rezultatus. Visgi informacijos apie tai, ko šie darbuotojai tikisi, nėra pakankamai, kad darbdaviai galėtų atliepti jų poreikius“, – pastebi laikino įdarbinimo platformos „Workis“ vadovas Jurgis Kovas.
Tyrimas parodė, kad šių darbuotojų poreikiai apima platų spektrą faktorių – nuo pragmatiškų, tokių kaip darbo užmokestis ir darbo aplinka, iki abstraktesnių, tokių kaip įmonės kultūra. Dažnai šių poreikių reikšmė kinta priklausomai nuo karjeros etapo: darbo pasirinkimo pradžioje dominuoja finansinės naudos ir aiškumas, vėliau svarbesnė tampa kultūra ir darbo aplinka, o ilgainiui pagrindinį vaidmenį atlieka patogumas, gera savijauta ir prasmingo darbo pojūtis.
Baziniai darbuotojų lūkesčiai: stabilumas ir aiškumas
Pagal „Workis“ atliktą tyrimą, finansiniai aspektai žemesnės kvalifikacijos darbuotojams renkantis darbą yra svarbiausi. Atlyginimas ir kitos finansinės paskatos išlieka svarbiausiu techninių ir operacinių rolių darbuotojų pritraukimo bei išlaikymo veiksniu – net 32 proc. darbuotojų mažą atlyginimą įvardina kaip pagrindinę darbo keitimo priežastį. Svarbu paminėti, kad dauguma (82 proc.) respondentų rinktųsi žemesnes pareigas, fiksuotas darbo valandas, t.y. mažiau lankstumo (79 proc.), didesnį darbo krūvį (78 proc.), ar net fiziškai sunkesnį darbą (62 proc.) už didesnį atlyginimą.
Neskaitant finansinių aspektų, itin reikšmingais faktoriais apklaustieji taip pat nurodo tvarkingą ir saugią darbo aplinką, darbo stabilumą, aiškiai apibrėžtas atsakomybes, darbo ir poilsio balansą bei kolegų draugiškumą. Darbuotojai itin vertina saugumą, kurį suteikia pasitikėjimas darbdaviu ir laiku gaunamas susitartas atlyginimas. Tai ilgainiui prisideda prie darbuotojo motyvacijos ir lojalumo. „Nors darbdaviai dažniausiai sėkmingai užtikrina bazinius poreikius, tokius kaip tinkama darbo aplinka ir geranoriški kolegos, žemesnės kvalifikacijos darbuotojai neretai lieka nepatenkinti atlyginimu. Šie darbuotojai taip pat yra linkę dirbti viršvalandžius, tačiau jiems svarbu sąžiningas jų apmokėjimas.“
Be jau įvardintų bazinių poreikių, darbuotojams taip pat svarbūs kiti veiksniai. Tyrimo duomenys rodo, kad darbuotojai vertina žemą streso lygį, pripažinimą už darbą, tačiau šie aspektai dažnai lieka neatliepti. Taip pat įtakos turi ir įmonės reputacija. Mažiau žemesnės kvalifikacijos darbuotojų akcentuojami faktoriai renkantis darbą yra darbo prasmingumas ir profesinio tobulėjimo galimybės. Tačiau nors iš pradžių šie aspektai gali atrodyti mažiau svarbūs, ilgainiui būtent jie reikšmingai prisideda prie pasitenkinimo darbu.
„Žemesnės kvalifikacijos darbuotojams darbas nėra centrinis gyvenimo interesas – jis yra priemonė patenkinti kitiems poreikiams. Taigi, karjeros galimybės dažnai šiai darbuotojų grupei nėra prioritetas renkantis darbą, tačiau vis tiek išlieka tarp nepilnai patenkintų lūkesčių ilgalaikėje perspektyvoje. Norint iš tiesų užtikrinti darbuotojų pasitenkinimą ir ilgalaikį lojalumą, būtina pasirūpinti vis gerėjančiomis darbo sąlygomis, kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir kurti pripažinimo bei svarbos jausmą organizacijoje. Šioje vietoje labai svarbu pažymėti, kad karjerą žemesnės kvalifikacijos darbuotojai suvokia kaip profesinį tobulėjimą, o ne per hierarchijos prizmę“, – dėstė ekspertas.
Šiuolaikiniam darbuotojui svarbios naudos
Viena iš bazinių naudų, kurios tikisi šiuolaikiniai darbuotojai yra atskira erdvė, skirta valgyti ir pasišildyti maistą. Taip pat tikimasi, kad darbo vietoje bus nemokama kava, arbata ir vanduo. Šiuos poreikius daugelis darbdavių atliepia. Ne taip dažnai atliepiami darbuotojų poreikiai, kurie gali turėti įtakos konkurenciniam pranašumui ir ilgalaikiam darbuotojų išlaikymui, yra dalinė arba pilna maisto kompensacija, nemokamas transportas ar kuro kompensacija atvykimui į darbą. Labiausiai šių naudų tikisi dirbantys statybų, gamybos bei transporto ir sandėliavimo sektoriuose.
„Kartais net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli privalumai gali lemti darbuotojų pasitenkinimą ir prisidėti prie jų išlaikymo darbo vietoje. Minimalios kuro kompensacijos gali būti esminis veiksnys renkantis darbą, ypač nutolusiuose regionuose, kur viešasis transportas nėra lengvai prieinamas, – priduria J.Kovas. – Kur kas mažiau apklaustųjų dėmesio sulaukė tokios galimos naudos kaip dušai, nemokami užkandžiai ir įmonės renginiai.“
Anot eksperto, darbdaviams užtikrinus bazinių poreikių atliepimą, kas svarbu tiek pritraukiant, tiek išlaikant darbuotojus, vertėtų apgalvoti ir papildomų naudų galimybes, kurios reikšmingai susijusios su darbuotojų pasitenkinimu.
Remiantis tyrimo duomenimis, būtent sveikatos draudimas yra svarbiausia papildoma nauda. Statistiškai, ši nauda itin svarbi 64 proc. viešbučių ir restoranų sektoriuje dirbančių darbuotojų, taip pat 59 proc. gamybos sektoriaus darbuotojų. Kitose srityse, pavyzdžiui, transporto ir sandėliavimo sektoriuje, 46 proc. darbuotojų įvardijo sveikatos draudimą kaip reikšmingą faktorių, o statybos sektoriuje šis rodiklis siekė 45 proc.
„Šią darbuotojų grupę ekonominiai iššūkiai dažnai paveikia labiau nei kitas ir jie susiduria su labiau ribotomis galimybėmis naudotis privačiomis sveikatos paslaugomis. Tai paaiškina, kodėl ši papildoma nauda yra populiariausia. Visgi, papildomas sveikatos draudimas nėra tik finansinio saugumo suteikimas – jis taip pat siunčia aiškią žinutę, kad darbdavys rūpinasi darbuotojo ilgalaike gerove. Tai padeda kurti pasitikėjimą ir lojalumą. Be to, ši nauda prisideda prie darbdavio reputacijos stiprinimo rinkoje, kur specialistų pritraukimas tampa vis didesniu iššūkiu“, – teigia „Workis“ vadovas.
J.Kovas taip pat pridėjo, kad nors žemesnės kvalifikacijos darbuotojai dažnai dirba darbą, kurio atlikimui reikia nuolat būti fizinėje darbo vietoje, tyrimas rodo, jog lankstumo poreikis (pavyzdžiui, patogesnės darbo valandos) vis tiek yra aktualus ir priklauso nuo darbuotojo gyvenimo etapo.
„Jauniems žmonėms, kurie dar neturi didelių įsipareigojimų, svarbu, kad pavyktų darbą derinti su studijomis, laisvalaikiu. Tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis prioritetas yra galimybė derinti darbo grafiką su vaikų priežiūra, tačiau vaikams augant, šis poreikis palaipsniui mažėja. Tuo tarpu darbuotojai, kurie neturi vaikų arba juos jau užaugino, dažniau siekia subalansuoti darbą su asmeniniais pomėgiais. Vyresniems darbuotojams tampa svarbu skirti laiko artimųjų priežiūrai.“
