„Šiandien pasiekiame reikšmingą „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo žingsnį – teikiame pirmąjį mokėjimo prašymą 565 mln. eurų sumai. Esame ne kartą pažymėję, jog planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui, paprastai, reikia šiek tiek daugiau laiko. Džiaugiuosi, jog per pirmuosius „Naujos kartos Lietuva“ plano metus įgyvendinome pusę reforminių veiksmų ir užtikrintai judame pirmyn. Tai tvirtas pamatas tolesnėms investicijoms, kurios didins Lietuvos ekonomikos augimo potencialą bei atsparumą ateities sukrėtimams, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. Tuo pačiu, atliepiant dabarties iššūkius rengiamas plano papildymas investicijomis, kurios bus nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą“.
„Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius. Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima periodiškai, kartu su Europos Komisijos ekspertais. Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir šio vertinimo pagrindu, pritarus ES Tarybai, skiriamos lėšos. Lietuvos atveju – už pirmuosius 33 rodiklius.
Per daugiau nei metus nuo plano įgyvendinimo pradžios, įvykdyta pusė „Naujos kartos Lietuva“ reforminių veiksmų, o suplanuotos investicijos – įgauna pagreitį. Jau dabar tiek privačiam, tiek viešajam sektoriams paskelbta kvietimų už pusę milijardo eurų, o iki 2023 m. pabaigos ketinama jų paskelbti už beveik visą „Naujos kartos Lietuva“ plano sumą – 2,1 mlrd. eurų. Plano kvietimai bus skirti įvairioms sritims: nuo verslo inovacijų, energijos efektyvumo didinimo iki pažangių priemonių taikymo švietimo, sveikatos ir socialinėje srityse, todėl investicijų naudą pajus kiekvienas gyventojas.
G.Skaistė anksčiau pripažino, kad laiku nepadarius kai kurių darbų prašymas EK buvo atidėtas, tačiau ji žadėjo tai padaryti iki metų pabaigos, o prašyme bus pasiūlyta pakeisti RRF planą prašant ne tik subsidijos, bet ir paskolos atsinaujinančios energetikos plėtrai.
Finansų ministerija anksčiau BNS nurodė, kad bus prašoma paskolinti apie 1 mlrd. eurų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui ir kibernetiniam saugumui.
Skelbta, kad prašymas EK buvo atidėtas, nes nebuvo priimti sprendimai dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir visuotinio nekilnojamo turto (NT) mokesčio, nepakeista Strateginio valdymo metodika. Ministerija trečiadienį pranešė patikslinusi įstatymo pataisų projektą dėl naujo gyventojų NT mokesčio modelio ir teikia jį Vyriausybei.
Lapkričio pradžioje skelbta, kad Vyriausybė dėl šių laiku neatliktų „namų darbų“ atidėjo pirmąjį prašymą EK. Komisijos atstovas Lietuvoje Marius Vaščega tuomet BNS teigė, kad Vyriausybė turi pati nuspręsti, kada prašyti paramos, tačiau pabrėžė, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus.
M.Vaščegos teigimu, Lietuva pirmuoju prašymu turėtų gauti 650 mln. eurų, tačiau iš kiekvieno mokėjimo išskaičiuojant 13 proc. pernai išmokėto 289 mln. eurų avanso, reali suma bus mažesnė – 565 mln. eurų.
2023 metais Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš šio plano skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
