Aplinkos ministerija parengė nutarimą, pagal kurį keičiamas atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimas.
Ministro patarėja viešiesiems ryšiams Aistė Žilinskienė 15min patvirtino, kad „tai – skaičiavimo metodikos pokyčiai“.
Kaip teigiama anksčiau ministerijos platintame pranešime, buvo patikslintas Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių pakeitimo projektas. Tikslinami kriterijai, pagal kuriuos nekilnojamojo turto objektams skaičiuojamas minėtos įmokos dydis, taip pat kokios sąnaudos neįtraukiamos apskaičiuojant įmokos dydį, kokiais atvejais rinkliava ar įmoka netaikoma, neskaičiuojama, pavyzdžiui, po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esančių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių saugyklų savininkams.
Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė 15min aiškino, kad Aplinkos ministerija kalba apie dvinarę, turinčią pastovią ir kintamąją dalį, rinkliavą, kuri yra derinama teisės aktais.
„Tobulinama, koreguojama ir savaime dėl teisės akto korekcijų gyventojams kaina nesikeis. Tą galime patvirtinti ir ties tuo padėti tašką“, – sako A.Kazlauskienė.
Bet, pasak jos, šis teisės aktas – tik dalis regioninės kainos.
„Kaip žinia, nuo ateinančių metų įvyksta komunalinių atliekų tvarkymo reforma. Atsiranda regioninė kaina. Tą kainą sudaro daug dalių. Už regioninės kainos nustatymas atsako Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ji ruošia grandiozinę metodiką, kuriai nuo pat pradžių nepritarėm. Kol kas naujausio koreguoto varianto nesam gavę. VERT išlaikymui per metus reikia 600 tūkst. eurų. Vien dėl to, kad VERT įsikiša ir atlieka administratoriaus funkciją. Šiuos tūkstančius reikės padalinti regionams, bet čia tik pradinė kaina – gali būt ir mažesnė, ir didesnė. Kainą sudaro tam tikras procentas nuo deginimo įrenginių, nuo regioninių atliekų tvarkymo centrų metinės apyvartos, kurią sudaro visos sąnaudos, mokesčiai, darbuotojų atlyginimas, kuras, automobiliai“, – skaičiuoja A.Kazlauskienė.
Jos teigimu, nepriklauso nuo to, ar VERT dirbs blogai, ar gerai, kiek dirbs žmonių – kaina bus paskaičiuojama kaip tam tikras mokestis ir bus „įkalkuliuotas gyventojams ir verslui“.
Nuo kitų metų didėja ir sąvartynų taršos mokestis – nuo 25 iki 50 Eur.
„Kainoje sudaro 5–7 proc., bet prisideda prie kainos augimo. Dar ir didelis energijos kainų šuolis, juk rūšiavimo linijos elektra varomos, kuras naudojamas apvažiuojant, be to, didėja nuo naujų metų minimalus atlygis, o šiame sektoriuje dalis žmonių gauna minimalų atlygį. Vadinasi, reikia gauti daugiau pajamų, norint išmokėti didesnius atlyginimus“, – aiškino pašnekovė.
Pasak A.Kazlauskienės, sunku prognozuoti, kiek tiksliai komunalinių atliekų išvežimas brangs gyventojams.
„Manau, 20–30 proc. pabrangimas neišvengiamas logiškai galvojant. Mes girdime iš regionų nerimą, kadangi kuo mažesnė savivaldybė, tuo kaina gali didesnė būti, tiesiog nėra rinkos, per mažai abonentų“, – aiškino ji.
Anot jos, prie didėjančios gyventojams atliekų tvarkymo kainos prisidės ir didėjantis minimalus atlyginimas, išaugusios elektros bei kuro sąnaudos.
Tuo metu VERT Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė 15min teigė, kad komunalinių atliekų tvarkymo kainų valstybinis reguliavimas dar nėra taikomas.
„Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos šis reguliavimas yra numatomas, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d., o pirmosios regioninės komunalinių atliekų tvarkymo kainos bus nustatomos 2023 m. II pusmetyje. Todėl anksti komentuoti kaip keisis atliekų tvarkymo įkainiai“, – sakė E.Juozėnaitė.
