„Mes diskutuojame apie tuos dalykus, kurie yra visoje Europoje. Mes einame Lenkijos keliu socialinės politikos srityje“, – 15min studijoje šią savaitę kalbėjo prekybos tinklų mokestį pasiūlęs „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Priminęs, kad visuomenė senėja, o išmokos auga, jis ir pasiūlė finansavimo šaltinį – prekybos tinklų papildomą apmokestinimą. Panašų, kokį pasiūlė lenkų valdantieji – Jaroslawo Kaczynskio partija „Teisė ir Teisingumas“.
Dėl mokesčio ginčijosi su Europos Komisija
„Lygiai tą patį daro Lenkija – ieško pajamų šaltinių“, – paaiškino Seimo narys. Nors mokestis dar įstrigo ginče, tačiau publicistas Jacekas Komaras sako, kad sprendimas, tiesa, nepaskelbtas, jau yra – mokestis nėra valstybės parama, ir jį galima taikyti. „Nuo naujųjų metų jau gali būti šis mokestis“, – sakė jis.
Ar tai gali būti įkvėpimas valdantiesiems eiti toliau Lenkijos keliu ir kopijuoti jų mokestinę tvarką? „Europos Komisija interpretavo mokestį kaip valstybės paramą, o ji yra draudžiama. Tai ginčas buvo dėl traktavimo, o paties mokesčio nuo apyvartos Komisija neneigė. Biudžetas gaus pinigų, bet ne tie daug, kiek planuota. Norėjo įvesti mokestį nuo 250 kvadratinių metrų ploto parduotuvėms. Tačiau dabar nuo didesnių parduotuvių ims mokestį“, – pasakojo J.Komaras.
Kaip buvo einama to mokesčio link Lenkijoje? Tai buvo pagrindinis, ideologinis mokestis – didžiausi tinklai yra užsienio kapitalo rankose, o mažesnius valdo lenkai, kurie esą neatlaiko konkurencijos, ir pelnas išvažiuoja iš Lenkijos.
„Todėl valdžia ir nusprendė, kad pelną reikia sumažinti ir grąžinti į biudžetą“, – apibendrino J.Komaras, kalbėdamas 15min studijoje.
Sako, kad kainos nedidėtų
Lietuvos prekybos įmonių asociacija, pavieniai ekspertai jau išsakė savo perspėjimus, kad įvedus mokestį augs produktų kainos. „Tačiau kai pasakėme, kad tai bus kontroliuojama, asociacijos retorika staiga pasikeitė. Turime Konkurencijos tarybą, kuri prižiūrės, kad mokestis nebūtų perkeliamas ant vartotojų pečių. Todėl jau dabar jie nekelia klausimo apie kainų didinimą“, – teigė T.Tomilinas.
Jis sako abejojantis, ar Europos Komisija eitų į dar vieną bylinėjimąsi su dar viena ES šalimi – Lietuva. Sprendime ginče su Lenkija „valstiečių“ valdžiai gali galutinai atverti kelius papildomai apmokestinti prekybos tinklus.
„Mes remiamės byla Lenkijoje, ir čia nėra jokios diskriminacijos. 98 proc. įmokų mokės 13 įmonių Lietuvoje. Jau viskas paskaičiuota“, – pastebėjo parlamentaras.
Bet ar Lenkija Lietuvai tikrai gali būti sektinas pavyzdys mokesčių srityje? Skirtingo dydžio šalys su skirtingu BVP augimo tempu ir skirtingu vartojimo mastu.
„Čia tokia logika – reikia padidinti visuomenės solidarumą – tų, kas daugiau uždirba, su tais, kurie mažiau uždirba arba visai neuždirba. Konservatoriai pasakytų, kad ne – kodėl sunkiai dirbdami nuo ryto iki vakaro turi dalintis uždarbiu su tuo, kuris gal sėdi prie kiosko su alaus bambaliu? Tai kaip čia pažiūrėsi į šį klausimą“, – svarstė publicistas J.Komaras.
Kodėl nesiūlo mažinti PVM?
Kita vertus, Lenkija, apmokestindama papildomai bankus ir prekybos tinklus, išlaiko mažą PVM. Kaimyninėje šalyje pieno, duonos, mėsos produktams, daržovėms galioja 5 proc. PVM, kai Lietuvoje – 21 proc. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos gyventojai traukia apsipirkti į kaimyninę valstybę.
Kodėl Seimo nariai Lietuvoje nesiūlo mažinti PVM bent jau maisto produktams? Prekybos tinklų mokesčio vienas autorių T.Tomilinas sako, kad biudžetas formuojamas iš PVM, ir taip greitai nieko nepakeisi.
„Tokiu atveju reiktų uždaryti mokyklas, poliklinikas“, – sako jis. Tiesa, politikas sutinka, kad PVM galėtų būti mažesnis daržovėms. Šiandien sumažinus PVM, biudžetas prarastų 200-300 mln. eurų.
Pasak J.Komaro, mažas PVM Lenkijoje buvo tik viena sėkmės priežastis, šalis turi savo valiutų politiką, kada stiprinti ar silpninti, priklausomai nuo poreikio.
Lenkija daug eksportuoja, tačiau vidinis vartojimas taip pat labai didelis. Todėl šalis „žaidžia“ su zloto kursu, pastebėjo jis. Tiesa, padaugėjus išmokų, padidėjo mokesčiai, išaugo ir kainos – ir tai jau pastebi į Lenkiją važiuojantys lietuviai.
Ar valdantiesiems tai padės likti valdžioje?
Lenkijos valdančioji koalicija po rinkimų išsilaikė valdžioje – ar naujieji mokesčiai prisidėjo prie sėkmės rinkimuose? „Tai buvo svarbus momentas, bet ne pats svarbiausias. Vaiko pinigus gauna beveik septyni milijonai vaikų. Tai yra apie 3 mln. šeimų“, – vardino J.Komaras.
Jo manymu, padėjo laimėti rinkimus pažadai didinti pensijas, net suteikti 13 ar 14 pensiją per metus. Be to, pažadėtas nulinis GPM dirbantiesiems iki 26 metų.
T.Tomilinas įsitikinęs, kad tiek nulinis GPM, tiek 13 pensija teoriškai įmanoma Lietuvoje ateityje.
„Mes judame panašiai, galime daryti viską, kas yra Lenkijoje, bet norime auginti išmokas socialinėje politikoje, mūsų valstybė kenčia nuo didelės nelygybės“, – sakė politikas.
J.Komaras pastebėjo, kad Lenkijos valdžia remia smulkųjį verslą, tačiau, kita vertus, padidino „Sodros“ įmokas.
Ar visuomenė palaiko banko ir prekybos tinklų palaikymą? „45 proc. rinkėjų palaikė valdančiuosius šiuose rinkimuose“, – atsakė J.Komaras.
Ar Lietuvos valdantieji galėtų pakartoti lenkų sėkmę? Ideologiniai skirtumai yra dideli, požiūris į seksualines mažumas yra kitoks, jau įregistruota pataisa mokyklose drausti dėstyti seksualinį auklėjimą, ir katalikų bažnyčios čia ne paskutinis vaidmuo, vardina pašnekovas.
„Bažnyčia ir valdžia susivienijo, ir per mišias lenkų pažiūros yra veikiamos. Lietuvoje nėra nieko panašaus“, – apie skirtumus kalbėjo J.Komaras. T.Tomilinas sutiko – ideologinių skirtumų su Lenkija yra daug: mūsų visuomenė nėra Lenkijos visuomenės kopija, tačiau tai nedraudžia valdantiesiems kopijuoti Lenkijos dešiniųjų politikos.
