Tokių duomenų neturi ir Lošimų priežiūros tarnyba – jos duomenimis, apribojusių savo galimybę lošti registre dabar yra 40 792 prašymai, o balandžio pradžioje galiojančių prašymų buvo 13 804.
Tačiau šie skaičiai nereiškia, kad tiek registre ir yra žmonių, nes prašymą galima teikti ir kas pusmetį, ir kartą per vienerius, penkerius ar dešimt metų.
„Mes negalime tokių skaičių turėti dėl asmens duomenų apsaugos“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete šią savaitę teigė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys.
„Negalime sekti, ar buvo jau teikę prašymą, ar nebuvo“, – pridūrė tarnybos konsultantė Tatjana Veromej.
Kiek žmonių yra registre, klausė komiteto narė, Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė.
Komiteto vadovas Justas Džiugelis tvirtino, jog Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, patologinį potraukį lošti turi „tik 100 asmenų“. Jis pabrėžė, kad Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių pagal priklausomybę nuo lošimų rodiklius.
„2022 metais 2,6 proc. populiacijos (Lietuvoje – BNS) vienaip ar kitaip buvo priklausomi nuo lošimų. Europoje svyruoja nuo 0,12-3,4 proc. Tai akivaizdu, kad esame viršijantys tą vidurkį“, – teigė J.Džiugelis.
Apsiribojusių galimybę lošti registras pradėjo veikti 2017 metų gegužę, jis veikia tik Lietuvos teritorijoje. Tačiau V. Daukšys sako, kad vyksta derybos su latviais ir estais, jog Baltijos šalyse būtų vieningas registras.
Seimas balandžio pabaigoje nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis grupė Seimo narių siūlė leisti nebenorintiems lošti asmenims kreiptis į priežiūros instituciją arba loterijų organizatorius ir pateikti prašymą neleisti dalyvauti internetinėse loterijose.
Lošimo paslaugas dabar Lietuvoje teikia 11 įmonių.
