„Mūsų sprendimas paskatins užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuva, kurioje sudaromos palankios sąlygos verslui. Tai padidins mūsų patrauklumą užsienio kapitalui ir sustiprins valstybės konkurencingumą kalbant apie naujas investicijas“, – pažymi siūlymo autorius, teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiuo metu Lietuvoje verslo interesų turintys užsieniečiai negali naudotis elektroninio parašo privalumais: neturi galimybės naudojant elektroninį parašą atidaryti sąskaitos banke, steigti bendroves, teikti įmonės duomenis Registrų centrui. Todėl užsienio valstybių piliečiams, nesudarant galimybės tinkamai savęs identifikuoti elektroninėje erdvėje, užkertamas kelias dalyvauti, kurti bei plėtoti verslo santykius Lietuvoje naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
Biometriniai duomenys – duomenys, kuriais apibūdinama individuali žmogaus fizinė savybė, pavyzdžiui, akies rainelė, veido atvaizdas, balso tembras, pagal kurią vienareikšmiškai galima nustatyti asmens tapatybę.
Siekdama sudaryti galimybes užsienio šalių piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, gauti elektroninio parašo sertifikatą, Teisingumo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais būtų reglamentuojami biometrinių duomenų kaupimas ir naudojimas, kai tokių duomenų naudojimas yra būtinas elektroninio parašo sertifikato išdavimui užsieniečiui, turinčiam interesų Lietuvoje.
Biometriniai duomenys – duomenys, kuriais apibūdinama individuali žmogaus fizinė savybė, pavyzdžiui, akies rainelė, veido atvaizdas, balso tembras, pagal kurią vienareikšmiškai galima nustatyti asmens tapatybę.
Pagal įstatymų projektus, užsienio šalių piliečiai, norėdami gauti sertifikatus, turėtų kreiptis į Registrų centro padalinius arba Lietuvos Respublikos konsulines tarnybas užsienyje. Prieš išduodant tokį sertifikatą, būtų patikrinama, ar asmuo gali gauti sertifikatą, t. y. bus atsisakoma išduoti, jei Lietuvos ir užsienio valstybių įgaliotos įstaigos ir tarptautinės institucijos pateikia informaciją neregistruoti asmens šiame registre ir neišduoti sertifikato, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, už kurias yra nustatyta atsakomybė Lietuvoje įstatymuose.
Lietuva, kurdama šiuos teisės aktų projektus, rėmėsi ir Estijos patirtimi. Šioje valstybėje neseniai priimtas įstatymas, leidžiantis identifikuoti e.rezidentus. Toks identifikavimas irgi vyks remiantis asmens biometriniais duomenimis.
