Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento.
Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst. – per ketvirtį jų skaičius padidėjo 19,6 tūkst. (18,4 proc.), o per metus išaugo 35,7 tūkst. (39,5 proc.).
Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis siekė 21,1 proc. – 6,1 punkto daugiau nei sausio–kovo mėnesiais ir 10,9 punkto daugiau nei 2019-ųjų antrąjį ketvirtį. Tokių bedarbių buvo 21,1 tūkst., per ketvirtį jų skaičius padidėjo 5,6 tūkstančio.
Ilgalaikis nedarbas antrąjį ketvirtį sudarė 2,3 proc. – per ketvirtį jis beveik nepakito, o per metus padidėjo 0,5 punkto. Tokių bedarbių buvo 34,5 tūkst., arba 27,4 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį ilgalaikių bedarbių skaičius sumenko 1,5 tūkst. (4,2 proc.), per metus – išaugo 7,4 tūkst. (27,3 proc.).
Antrąjį ketvirtį šalyje dirbo 1,352 mln. gyventojų – 34,9 tūkst. (2,5 proc.) mažiau nei sausio–kovo mėnesiais ir 30,7 tūkst. (2,2 proc.) mažiau nei 2019-ųjų antrąjį ketvirtį.
Privalomojo karantino metu, per antrąjį ketvirtį apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Moterys sudarė apie 60 proc. visų mažiau valandų dirbusiųjų.
Antrąjį ketvirtį šalyje buvo 891,1 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų – 14,4 tūkst. (1,6 proc.) daugiau nei pirmąjį ketvirtį, tačiau 4,6 tūkst. (0,5 proc.) mažiau nei prieš metus. Daugiau nei pusė (59 proc.) ekonomiškai neaktyvių gyventojų buvo senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai.
