Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 934 eurus. Tai yra 101 euru, arba 12 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Palyginti su atitinkamu trečiojo ketvirčio rodikliu (14 proc.), augimas sulėtėjo, tačiau vis vien išliko aukštas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
J.Varanauskienės teigimu, pajamų augimas reikšmingos įtakos pajamų nelygybei neturėjo, nes augo įvairių grupių pajamos, todėl atotrūkis išliko panašus. Tiesa, mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos didėjo sparčiau nei kitų.
Duomenys taip pat rodo, kad dešimtadaliu per metus padidėjo kas antro gyventojo pajamos.
Statistikos departamentas šią savaitę paskelbė, kad per metus darbo užmokestis iki mokesčių padidėjo beveik 10 proc. Viešajame sektoriuje atlyginimai kilo net 12,5 proc. IŠSAMIAU SKAITYKITE ČIA: Per metus alga šoktelėjo 10 proc.: ar pajutote?
Daugiau bedarbių, didesnės išmokos
Vidutinė nedarbo išmoka, mokama už pilną mėnesį, per metus padidėjo 15 proc. – nuo 265 eurų 2017 m. pabaigoje iki 305 eurų paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Beveik trečdaliu padidėjo ir išmokų gavėjų skaičius – nuo 45,1 tūkst. vidutiniškai per mėnesį paskutinį 2017 m. ketvirtį iki 59,5 tūkst. atitinkamą 2018 m. laikotarpį.
„Krizės ženklų čia nereikėtų ieškoti: 2017 m. pabaigoje buvo pakeistos nedarbo draudimo sąlygos – sumažėjo stažo reikalavimai, pailgėjo išmokos mokėjimo trukmė – dabar daugiau praradusiųjų darbą gali gauti nedarbo išmoką, o išmokos didėjo paaugus darbo užmokesčiui“,– aiškino J.Varanauskienė.
Dabar, norint gauti nedarbo išmoką, užtenka turėti 12 mėnesių stažą per 30 pastarųjų mėnesių (anksčiau buvo 18 mėn. per 36 mėn. laikotarpį). Nedarbo išmokos trukmė pailgėjo iki 9 mėnesių visiems, kai anksčiau taip ilgai ją gauti galėjo tik žmonės su itin dideliu stažu. Taip pat padidėjo ir maksimali išmoka - nuo maždaug 333 iki 689 eurų per mėnesį.
„Darbuotojas tampa laisvesnis ir turi daugiau galimybių išsirinkti jo kvalifikaciją, poreikius atitinkantį darbą“, - vertino J.Varanauskienė. Ji pabrėžė, kad nedarbo socialinio draudimo biudžetas yra subalansuotas - kiek surenkama įmokų, tiek išmokama ir išmokų, todėl dosnesnės ir ilgiau mokamos išmokos biudžeto neslegia.
Padidėjo ir ligos išmokos: apmokėtų ligos atvejų skaičius per metus paaugo 6 proc., o vidutinė išmoka padidėjo 10 proc. Nepaisant to, kad pernai šios socialinio draudimo rūšies įmokos augo sparčiau negu išmokos, išlaidos vis tiek buvo 127 mln. eurų didesnės negu pajamos.
Pernai vidutinė nedarbo išmokos mokėjimo trukmė buvo 4 mėnesiai, dabar jau išaugo iki 5.
Dirbantys savarankiškai deklaruoja mažas pajamas
Per 2018 metus mažesnes negu minimalioji mėnesio alga (MMA) pajamas uždirbusių gyventojų dalis sumažėjo nuo 13,5 iki 10 procentų. Pernai gruodį mažesnes negu MMA samdomo darbo pajamas uždirbo 110 tūkst. žmonių – 40 tūkst. mažiau palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu. Iš jų 28 tūkst. įgijo geresnes socialines garantijas, kadangi už juos buvo sumokėtos papildomos įmokos, skaičiuoja „Sodra“.
„Mažų algų keliamas problemas socialinio draudimo sistemoje pavyksta mažinti, tačiau kyla naujų iššūkių, susijusių su savarankišku darbu ar populiarėjančiomis netradicinėmis veiklos formomis“,– sako J.Varanauskienė.
Ji pabrėžė, kad vidutinės jų deklaruotos veiklos pajamos (pelnas) ar savo poreikiams paimtos lėšos buvo 8,3 tūkst. eurų per metus, arba maždaug 690 eurų per mėnesį. Tačiau net du iš trijų dirbančiųjų savarankiškai deklaravo iš šios veiklos uždirbę mažiau negu MMA, o ši riba ypač svarbi apskaičiuojant įgyjamas pensijų draudimo teises.
2017 m. savarankiškai dirbo ir socialinio draudimo įmokas mokėjo 95 tūkst. šalies gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių. Dar 57 tūkst. asmenų dirbo su verslo liudijimais.
