Pirmojoje šių metų pusėje susitraukė beveik visi šalies ūkio sektoriai, iš kurių labiausiai nukentėjo statybos, mažmeninė prekyba ir pramonė.
Paaiškėjo, kad dėl rublio devalvacijos padidėjęs eksportuojamų rusiškų prekių konkurencingumas nekompensavo mažėjančios vidaus paklausos.
Per pirmus 2016 m. mėnesius Rusijos statybų sektorius susitraukė dešimt procentų ir šiuo metu jo rodikliai prastesni nei per 2009 m. finansų krizę.
Pramonės gamyba per šį laikotarpį susitraukė 0,1 proc., o mažmeninė prekyba net 15 proc.
„Ekonomika adaptavosi prie šio naujojo normalumo, tačiau tai dar tik pirmoji fazė. Ekonomika vėl pradėjo kristi. Rusijos BVP dabar yra 5,5 proc. žemesnis nei 2014 m. Esant tokioms aplinkybėms nesitikime tvaraus ekonomikos augimo artimiausioje ateityje“, – rašoma ataskaitoje.
Rusijos BVP nuo šių metų pradžios smuko 0,9 proc., Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertai neatmeta galimybės, jog metinis BVP susitraukimas gali pasiekti ir 1,5 proc.
Ataskaitoje perspėjama, kad dėl krentančių naftos kainų vyriausybės turimi rezervai gali būti išnaudoti.
Pirmąjį šių metų pusmetį vyriausybė federalinio biudžeto deficito padengimui panaudojo 11,8 mlrd. dolerių iš turimų fondų.
Tebesitęsiančią ekonomikos krizę daugelis eilinių rusų šalyje taip pat skaudžiai jaučia. 2015 m. realusis darbo užmokestis šalyje susitraukė 9,5 proc.
