Visų pirmą dėl to, kad MMA šiuo metu nustatoma atsižvelgiant tik į du kriterijus: prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) ateinančiais metais (neįskaitant priedų) bei MMA ir VDU santykį ketvirtadalyje pirmaujančių ES šalių (2017-2019 m. vidurkis buvo 48,1 proc.).
Kita dabartinio MMA nustatymo mechanizmo yda – jis remiasi Finansų ministerijos VDU prognozėmis. Nustatydamas MMA, Lietuvos bankas rėmėsi Finansų ministerijos prognozėmis, kad 2021 m. vidutinio darbo užmokesčio augimas sieks 5,2 proc., o 2022 m. – 4,5 proc., todėl 2022 m. VDU turėtų siekti 1462 Eur, o MMA atitinkamai 703 Eur (=1462 * 0,481).
Pasigirdus svarstymams, kad MMA augimas galėtų būti didesnis, LPK primena, kad susitarime taip pat įtvirtina, kad Lietuvoje MMA ir VDU santykis negali būti mažesnis nei 45 proc. ir nedidesnis nei 50 proc. VDU. Taigi MMA kėlimas virš 731 Eur, kaip viešai siūlo profesinių sąjungų atstovai, pažeistų šį susitarimą.
Kadangi nustatomas MMA dydis priklauso nuo Finansų ministerijos VDU prognozių, ministerija išlaiko svertus reguliuoti MMA dydį pagal politinę darbotvarkę, neatsižvelgia į socialinių partnerių nuomonę, neįvertina verslo galimybių ir tokio pakėlimo įtakos verslo ateičiai. Raginame nebesiremti VDU prognozėmis nustatant MMA sumą, o santykį tarp MMA ir VDU skaičiuoti pagal faktinius, o ne prognozuojamus duomenis.
MMA kėlimo neigiamą poveikį labiausiai jaučia eksportuojančios Lietuvos įmonės. Tik Lietuvos rinkoje veikiančios įmonės, pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus įmonės konkuruoja su kitomis vietinėmis įmonėms, todėl MMA didinimas neiškraipo konkurencinių sąlygų. Tokiais atvejais MMA didinimo kaštai paprasčiausiai perkeliami ant vartotojų pečių. Eksportuojančios įmonės negali vienareikšmiškai didinti produkcijos kainų lygio dėl mažėjančio jų konkurencingumo. Todėl didžiausią neigiamą MMA didinimo naštą patirs regionuose veikiančios ir eksportuojančios Lietuvos įmonės – įmonės, kurios COVID-19 krizės metu buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis.
Aštuoniose apskrityse VDU yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis, todėl juose MMA didinimo našta verslui yra didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Be to, MMA ir VDU santykis svyruoja nuo 41 proc. Vilniaus apskrityje iki net 57 proc. Tauragės apskrityje. Net septyniose apskrityse, šiuo metu MMA ir VDU santykis viršija 50 proc. – ribą, kurią socialiniai partneriai sutarė neviršyti nacionaliniu lygiu. Palyginimui, tarp ES šalių nei vienoje MMA ir VDU santykis neviršija 50 proc.
Trylika ES šalių taiko tam tikrą MMA diferencijavimo modelį. Lietuvoje buvo siūlyti sprendimai MMA diferencijuoti regionų lygiu – tačiau tai sukurtų galimybę pakeisti įmonės registracijos vietą, siekiant susimažinti darbo kaštus. Tokį modelį tarp ES šalių taiko tik Portugalija. Sektorinį arba profesinį MMA diferencijavimo modelį taiko Kipras, Malta ir Ispanija. Dažniausiai ES šalys MMA diferencijuoja pagal amžių arba darbo patirtį, tačiau ši idėja praeitais metais Trišalėje taryboje buvo atmesta. Visgi, Lietuvoje pasigęstame išsamesnių diskusijų apie MMA diferencijavimo modelius.
Per pastaruosius dešimt metų minimali alga išaugo nuo 231 Eur iki 642 Eur, arba maždaug po 10 proc. kasmet. Tuo tarpu darbo našumo augimas vidutiniškai tesiekė tik 3 proc. kasmet. Atotrūkis tarp atlyginimų augimo ir darbo našumo augimo Lietuvoje yra vienas didžiausių ES, todėl LPK ragina peržiūrėti MMA nustatymo formulę ir į ją perkelti Europos Komisijos siūlomus kriterijus. Siūlome nustatant MMA atsižvelgti į perkamąją galią, bendrą algų lygį, algų augimo tempą ir darbo našumą.
15min primena, kad Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti siūlymą MMA nuo kitų metų didinti 88 eurais (12 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų.
Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų.
Jei Vyriausybė iš esmės pritars, penktadienį siūlymas bus teikiamas Trišalei tarybai, o galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.
