Neįsitraukę darbuotojai Lietuvos ekonomikai gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų: kaip tai spręsti?

Pasaulyje įprasta skaičiuoti, kiek neįsitraukę (nemotyvuoti, abejingi, kritusio produktyvumo) darbuotojai kainuoja ekonomikai. Darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė sako, kad neįsitraukę darbuotojai yra tiek bendrovių, tiek visos visuomenės problema, tačiau didžiausią pokytį padaryti gali būtent darbdaviai, rašoma pranešime spaudai.
Tingulys
Asociatyvi nuotrauka / 123RF.com nuotr.

Savo ruožtu finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė priduria, kad didesnis darbuotojų įsitraukimas galėtų prisidėti prie spartesnio atlyginimų bei ekonomikos augimo.

Bendrovės nuotr./Laura Galdikienė
Bendrovės nuotr./Laura Galdikienė

Analizės ir konsultacijų įmonės „Gallup“ duomenimis, neįsitraukę darbuotojai pasaulio ekonomikai kainuoja apie 8,8 trilijonus JAV dolerių, o tai sudaro apie 9 proc. nuo pasaulio BVP. Žinoma, skaičiuojant nuostolį konkrečioms šalims, ši dalis kinta. Pavyzdžiui, skaičiuojama, jog dėl neįsitraukusių darbuotojų sumenkęs produktyvumas JAV kainuoja beveik 7 proc. nuo šalies BVP.

„Nors Lietuvoje tokio tipo tyrimai nebuvo atlikti, tikėtina, kad nuostolis dėl neįsitraukusių darbuotojų gali būti panašus kaip ir kitose pažangiose valstybėse. Jeigu pritaikytume JAV apskaičiuotą 7 proc. nuo BVP rodiklį, Lietuvos nuostolis dėl neįsitraukusių darbuotojų siektų apie 5 mlrd. eurų. Palyginimui, maždaug tiek pridėtinės vertės šalyje per metus sukuriama statybų veikloje arba tiek valstybės biudžete skiriama švietimui bei valstybės saugumui ir gynybai kartu finansuoti“, – komentuoja L.Galdikienė.

Įmonėms neįsitraukę darbuotojai reiškia potencialiai neuždirbtas pajamas, nekokybiškas prekes ir paslaugas, žalą reputacijai bei klientų nepasitenkinimą ir jų praradimą. Tačiau, pasak L.Galdikienės, šalies mastu šie nuostoliai taip pat aktualūs: „Ypač šiuo metu, kai šalyje atlyginimų augimas jau kurį laiką lenkia produktyvumo didėjimą .Dėl to ilgainiui gali kilti iššūkių eksportuotojų konkurencingumui ir tolesniam gyventojų pragyvenimo lygio didėjimui. Didesnis darbuotojų įsitraukimas galėtų prisidėti prie tvaraus atlyginimų ir visos ekonomikos augimo.“

Sprendimas – darbdavių rankose

Tad kaip sumažinti potencialų nuostolį? „WitMind“ direktorė Ž.Valeišienė teigia, kad viskas priklauso nuo darbdavių sąmoningumo. Organizacijai yra būtina nuolat tirti ir stebėti, kaip jaučiasi ir ką apie darbovietę galvoja darbuotojai, bei suprasti, kokius veiksnius reikia įgyvendinti siekiant didinti įsitraukimą. Tam darbdavys turėtų žinoti savo silpnybes ir stiprybes ne tik jo darbuotojų vertinimu, bet ir didinti organizacijos konkurencingumą lygindamas duomenis su rinkos ir konkurentų darbuotojų vertinimais.

Bendrovės nuotr./Živilė Valeišienė
Bendrovės nuotr./Živilė Valeišienė

Kad darbuotojai būtų motyvuoti, svarbiausia jų nedemotyvuoti

„WitMind“ direktorė taip pat priduria, kad įprastai darbuotojai parodo, kaip jie jaučiasi organizacijoje. Bet tam jie turi jaustis galintys tai padaryti. „Viskas priklauso nuo įmonės kultūros. Ar yra pasitikėjimo ir atvirumo, o galbūt vyrauja nepasitikėjimo kultūra. Iš savo klientų matome, kad kai jie yra atviri ir jiems rūpi darbuotojų nuomonė, pastarieji yra linkę pasisakyti, kaip jaučiasi“, – sako Ž.Valeišienė.

Ji akcentuoja, kad svarbu vengti veiksmų, kurie darbuotojus demotyvuotų: „Kodėl žmonės pavargsta? Tai gali lemti krūviai, darbuotojų trūkumas, darbo organizavimo tvarka. Svarbu ir paskatos, grįžtamasis ryšis. Mūsų tyrimas rodo, kad lietuviams svarbiausias yra sąžiningumas (krūvio, atlyginimų ir kitoks), pagarba, indėlio įvertinimas, darbdavio požiūris į klaidas. Tad kviečiu organizacijas gilintis į tai, kaip jaučiasi jų darbuotojai, matuoti savo konkurencingumą, problemas spręsti tikslingai ir taip didinti savo darbo efektyvumą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis