Tai lemia karštligiškas Rusijos verslininkų noras įsigyti įrangos ir prekių nežinant, ar ateityje jie tokią galimybę turės, tačiau tai laikinas procesas. Ekonomistai sutaria, kad valdžios braižoma biudžeto pajamų kreivė gali labai stipriai prasilenkti su realybe ir užkamšyti atsiradusioms skylėms gali tekti kelti mokesčius.
Nelinksma ateitis
Mūsų vizijos yra per daug optimistinės ir aš biudžetą sudarinėčiau žymiai konservatyviau, – teigė R.Rudzkis.
„Planuojant biudžetą yra įprasta atsispirti nuo esamų skaičių, tačiau tai nėra geriausias būdas. Reikia aiškintis, kas tuos skaičius lėmė. Kas mūsų laukia 2015 m.? Aš linkęs tikėti, kad pramonė neblogai atrodys, tačiau dėl kitų resursų labai abejoju.
Mums daug pajamų užtikrina prekių perpardavimas, nors sakoma, kad šių laikų pasaulyje parduoti yra sunkiau nei pagaminti. Jei dabar paklausčiau, kaip keitėsi Lietuvo eksportas į Rusiją po sankcijų paskelbimo, mažai kas atsakytų teisingai.
Mūsų eksportas į Rusiją augo 26 proc. Rusijos įmonės karštligiškai skuba įsigyti įrenginių. Visi bijo, kas bus ateityje. Šis procesas yra laikinas ir jis greitai baigsis. Antras pajamų šaltinis buvo geri lūkesčiai ir ES parama. Šios lėšos 2015 m. išliks, tačiau staigiai mažės nuo 2016 m.“, – teigė R.Rudzkis.
Pasak jo, šiais metais 50 proc. augo nekilnojamojo turto statybos. Visi tikėjosi kainų kilimo dėl euro įvedimo, tačiau ir šis augimas yra laikinas. Neigiamą dinamiką rodys transporto sektorius, o tai 13 proc. BVP.
„Mūsų vizijos yra per daug optimistinės ir aš biudžetą sudarinėčiau žymiai konservatyviau. Pernai Rusijai teko ne tik 25 proc. mūsų prekių, bet ir 25 proc. paslaugų. Lietuvos verslas Rusijoje turi gerą vardą. Ar manote, kad bus lengva veržtis į kitas rinkas? Kokius pranašumus mes turėsime Indonezijoje? Atstumas didesnis, niekas mūsų nežino, reikės daug investicijų į kokybę. Mums reikia pasiekti, kad pagrindinis prioritetas būtų konkurencingumo didinimas“, – kalbėjo ekonomistas.
Euro zona nuvylė
Optimistinis scenarijus gali sutapti su Finansų ministerijos prognozėmis, tačiau BVP gali augti ir tris kartus lėčiau, nei prognozuota, – svarstė G.Nausėda.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad šių metų biudžetas suplanuotas iš išlaidų pusės. Pasak jo, įsipareigojimai buvo prisiimti dar prieš biudžeto svarstymą, o išlaidos auga greičiau nei pajamos.
„Negaliu sakyti, kad pajamų prognozės išlaužtos iš piršto, tačiau 2015 m. yra scenarijų metai. Įvykiai gali pasisukti įvairiomis kryptimis. Optimistinis scenarijus gali sutapti su Finansų ministerijos prognozėmis, tačiau BVP gali augti ir tris kartus lėčiau, nei prognozuota.
Ilgą laiką daug vilčių dėjome į greitą euro zonos atsigavimą. Šiandien su šiuo scenarijumi esame priversti atsisveikinti. Optimistiškai kalbėti apie Rytus nėra jokio pagrindo. Darosi patrauklesnė JAV rinka. Taip pat ir dėl didėjančio dolerio kurso. Žvilgsnis krypsta į Pietryčių Aziją. Bandymai įsiveržti į Malaiziją, Indoneziją ir kitas regiono rinkas yra labai sveikintini. Gal Rusijos krizė padarė paslaugą tai paskatinusi“, – svarstė G.Nausėda.
Anot jo, mūsų verslininkai jau ne kartą įrodė, kad sugeba spręsti trumpalaikes problemas: „Lietuvos verslo sugebėjimas dirbti ne tik augančiose, bet ir stagnuojančiose rinkose yra labai didelis. Kiti metais bus investicijų į gamybos, energetinio efektyvumo didinimą ir naujų rinkų paiešką.“
Abejonės dėl vidaus paklausos
Yra vienas nemalonus rodiklis – vartojimas yra proporcingas pinigų kiekiui. Lietuvos pinigų augimas per metus yra mažesnis nei 2 proc. Pinigų masė beveik nebeauga.
„Nesu optimistas ir vidaus paklausos klausimu. Vidaus rinkos procesai didele dalimi susiję su eksporto procesais. Galimas dalykas, kad artimiausiais ketvirčiais darbo užmokesčio ir nedarbo rodikliai ims mažėti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jam pritarė ir R.Rudzkis: „Yra vienas nemalonus rodiklis – vartojimas yra proporcingas pinigų kiekiui. Lietuvos pinigų augimas per metus yra mažesnis nei 2 proc. Pinigų masė beveik nebeauga.“
Pasak jo, Lietuvos ekonomika priklausys nuo investicijų: „Reikia kito lygio žmonių, pigia jėga mes jau konkuruoti negalėsime. Specialistų ruošimas yra valstybės klausimas. Visur, kur buvo augimas, verslas su valstybe dirbo ranka rankon.
Kalbant apie greičiausius sprendimus – reiktų labai suaktyvinti kontaktus su priešakinėmis eksportuojančiomis įmonėmis. Šalies vadovai turi ne girtis, ką padarė, o klausti, ką reikia padaryti, kad investuotojai ateitų.“
Lūžio metai
Duok Dieve, kad ES augtų pusė tiek, kiek prognozuota, – minėjo R.Dargis.
LPK prezidentas Robertas Dargis pasigedo susitelkimo sprendžiant kylančias problemas: „Kiti metai bus pasikeitimo ir rinkų diversifikavimo metai. Tam reikės skirti itin didelį dėmesį. Verslas nesėdi ir nelaukia. Įmonių vadovai jau šiandien važinėja, neršia, reikia sustyguotų pastangų. Turi veikti ekonominė diplomatija.
Geras pavyzdys yra Danija. Šios šalies premjerė Kinijoje prieš visas kameras valgo danišką maistą ir kalba, koks jis yra geras ir kokybiškas. Valstybės ateitis yra visų žmonių rankose. Reikia bendro darbo, o ne žiūrėjimo kiekvieno iš savo varpinės.“
Jis taip pat akcentavo, kad ES nerodo didelių atsigavimo ženklų. „Duok Dieve, kad ES augtų pusė tiek, kiek prognozuota. Dėl Rusijos visas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) regionas yra sunkiau pasiekiamas“, – kalbėjo R.Dargis.
