49 tūkstančiai politikų, tarnautojų, valdininkų ar jų sutuoktinių VMI deklaravo savo turtus už 2018 m.
Vienam asmeniui vidutiniškai tenka po 58,7 tūkst. eurų turto, tai maždaug 4 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau turtai toli gražu nėra tolygūs.
100 didžiausių politikos turtuolių turėjo sukaupę 240,8 mln. eurų, kone tiek pat jie turėjo ir prieš metus (238,6 mln. eurų) – tai maždaug dešimtadalis viso deklaruoto turto.
Viršutinis vienas procentas deklarantų valdė 16 proc. viso deklaruoto turto. Kitame gale – septyni procentai, arba 3478 asmenys, nurodė, kad jokio turto neturi.
Dalies netgi skolos didesnės nei turtas, tačiau įsiskolinimų į skaičiavimus 15min netraukė dėl deklaracijose atsiradusių skolų netikslumų.
Penktadalis turtingiausių politikų, tarnautojų, teisėjų ar vadovų pernai valdė 62,5 proc. deklaruoto turto, kai vargingiausiųjų penktadalis – tik 0,71 procento turto. Skirtumas tarp šių penktadalių valdomo turto siekia 88 kartus. Vieni turi po 183 tūkstančius eurų, kiti – po 2087 eurus.
15min jau skelbė, kad pernai turtingiausių politikų trejetas yra toks: europarlamentaras Antanas Guoga, buvęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys Vidmantas Martikonis ir valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, o iš viso sąraše buvo 79 milijonieriai.
Ekonomistas Romas Lazutka vertina, kad ir esamos vertės neatspindi rinkos vertės – yra per mažos, netikslios. Tačiau turtinė nelygybė jo nenustebino.
Daugiausiai investavo G.Landsbergis
Tarp politikų pačiu sėkmingiausiu investuotoju galima laikyti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį – jo investicijų į vertybinius popierius portfelis buvo didžiausias. Vos per metus įsigytų fondų vienetų ir kitokių investicijų vertė pašoko daugiau nei dvigubai – nuo 526,6 tūkst. eurų iki 1,186 milijono eurų.
Jau pernai G.Landsbergis paaiškino, kad investavo iš šeimos verslų gautus dividendus – 750 tūkst. eurų nukreipė į SEB investicijų fondą.
Artimiausią politiką-investuotoją G.Landsbergis lenkia daugiau nei dvigubai: Elektrėnų merui patarinėjusio Aleksandro Klumbio investicijų portfelis siekia 558 tūkst. eurų.
Nenorintieji rizikos – investuoja saugiai į vyriausybės obligacijas, lakštus ar kitus vertybinius popierius.
Daugiausia vyriausybėms „paskolinęs“ yra buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys Kęstutis Mikėnas su žmona – 1,79 mln. eurų.
Po jo rikiuojasi vienas VRM valdymo srities tarnautojos vyras, o trečioje vietoje – Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Domas Vasiliauskas, su 300 tūkst. eurų vyriausybės vertybinių popierių portfeliu.
Dar 2017 m. antroje vietoje pagal šias investicijas buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pernai ji iškrito iš penketuko – sutaupytus pinigus nukreipė naujo namo statybai, atskleidžia VTEK pateiktos deklaracijos.
Kol vieni investuoja – kiti laiko grynais
Daugiausia piniginių lėšų 2018 m. deklaravo buvusi Kauno savivaldybės tarybos narė Ona Balžekienė – bankuose ir grynaisiais ji laikė 3,4 milijono eurų. Palyginimui, prieš metus ji buvo deklaravusi apie 0,7 mln. eurų piniginių lėšų. Jos privačių interesų deklaracija neatspindi jokių sandorių, galėjusių lemti tokį staigų piniginių lėšų šuolį. O.Balžekienė yra AB „Audimas“ akcininkė, bendrovė pernai mokėjo dividendus.
Antras pagal sukauptus pinigus, kaip ir pernai – europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Jo bankuose laikoma pinigų suma per metus padidėjo nuo 1,6 iki 1,7 mln. eurų.
Pastaruoju metu V.Uspaskichas sudarė milžiniškų sandorių, atskleidžia interesų deklaracija. Pernai sudarė 2,9 mln. eurų vertės NT nuomos sutartį su „Mai Khao Beach Condotel Company“, taip pat gavo 3,1 mln. eurų paskolą iš UAB „Edvervita“, o šiemet 1,05 milijono eurų paskolino asmeniui, kuris aprašomas kaip „acting sub. lt. Saranyaphong Dawan“.
Buvęs Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, iki rinkimų dirbęs miesto taryboje, grynaisiais ir bankuose pernai laikė 1,28 mln. eurų. Pernai A.Garbaravičius sudarė keturias sutartis, pagal kurias skolino pinigus. 775 tūkst. eurų paskolą jis suteikė „GP Industry“, kurią kontroliuoja Linas Garbaravičius, greičiausiai sūnus. Dar viena tokio paties dydžio paskola išduota neįvardijamam gavėjui, kaip ir dar dvi 520 tūkst. eurų ir 404 tūkst. eurų paskolos.
Didžiausi NT magnatai pasistumdė
Didžiausią nekilnojamojo turto objektų vertę deklaravusių politikų ar tarnautojų dešimtuke įvyko rokiruotė. Pirmąją vietą užėmė Gintaras Balčiūnas ir Valstybės kontrolės tarnautoja Sigita Rojutė, kartu deklaravę 3,22 mln. eurų vertės NT. Jų anksčiau dešimtuke nebuvo, todėl visi kiti deklarantai pasistūmėjo per vietą žemyn.
Antroje vietoje – Seimo narys, liberalas Kęstutis Glaveckas ir jo žmona Rūta Rutkelytė – jų NT įvertintas 3 milijonais eurų.
Bent antrus metus iš eilės menksta buvusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Vidmanto Martikonio valdomo NT vertė – jis su žmona valdė 2,52 mln. eurų NT. Palyginimui, pernai ši vertė siekė 2,93 mln. eurų, o 2016 m. – 3,06 mln. eurų.
Baigiantis kadenciją europarlamentaras Antanas Guoga atsidūrė ketvirtoje vietoje – jo ir žmonos valdomo NT vertė siekia 1,59 mln. eurų.
R.Karbauskis kitus žemvaldžius lenkia bent dvigubai
R.Karbauskio valdomų žemės plotų vertė per metus pašoko nuo 3,7 mln. eurų, iki 4,42 milijono eurų – LVŽS pirmininkas užtikrintai pirmauja dešimtuke ir artimiausią konkurentą – Joniškio r. tarybos narį Romą Karūžną lenkia daugiau nei dvigubai.
Pastarasis savo žemės sklypus įvertino 2,14 mln. eurų suma.
Trečioje vietoje, kaip ir pernai – kupiškėnas ūkininkas Egidijus Černius, kurio žemės sklypų vertė išliko stabili ir siekia 1,67 mln. eurų.
Stambiausias kreditorius ir skolininkas – V.Matijošaitis
Savivaldybių politikai pirmauja pagal kitiems asmenims ar verslams išduotas paskolas.
Kaip ir pernai, taip ir šiemet stambiausio kreditoriaus „karūną“ nešioja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jo išdalintų paskolų suma išaugo nuo 4,6 mln. eurų iki 6,1 mln. eurų.
V.Matijošaitis taip pat yra ir daugiausia skolų turintis politikas – jo paties skolos siekia 3,58 mln. eurų.
Vieną milijoną pernai V.Matijošaitis paskolino UAB „Betos investicijos“, o pats 2 mln. eurų paskolą gavo iš UAB „Vičiūnų grupė“, atskleidžia interesų deklaracija.
Per metus V.Matijošaitis pagal bendrą deklaruotą turtą nukrito iš 4 vietos į 7, nors bendras jo deklaruotas turtas daug nesikeitė ir 2018 m. pabaigoje siekė 5,5 mln. eurų.
Kaip ir pernai – kiti stambiausi kreditoriai yra tarybų nariai iš Vilniaus, Plungės, rodo VMI duomenys.
Tarp kitų didžiausių skolininkų – Vilniaus savivaldybės tarybos narys Valerijus Stankevičius su žmona (3,4 mln. eurų), buvęs Palangos savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis (2,1 mln. eurų).
Yra deklaracijų, kuriose nurodytos itin didelės skolos, nors prieš metus tokių nebuvo – VMI patvirtino, kad yra klaidų tikimybė ir deklaracijos bus peržiūrimos.
A.Guoga brangiausiai įvertinęs savo verslus
Pagal turimų akcijų vertę, kaip ir prieš metus, užtikrintai pirmauja A.Guoga. Jo akcijų vertė per metus paaugo apie 900 tūkst. eurų ir siekia 24,9 mln. eurų.
Nuo jo mažiau nei trečdaliu atsilieka V.Martikonis, valdantis akcijų už 15,2 mln. eurų, tai mažiau nei prieš metus, kai jo akcijų vertė siekė 16,9 mln. eurų.
Pagal turimo verslo vertę R.Karbauskis užima trečią vietą su 9,7 milijono eurų. Tačiau deklaruota akcijų vertė gali gerokai skirtis nuo realios akcijų pardavimo vertės rinkoje, viešai R.Karbauskio verslas buvo vertinimas ir daugiau nei 100 mln. eurų.
Pernai pats R.Karbauskis teigė, kad deklaruojama nominali vertė neatspindi akcijų vertės rinkoje.
R.Lazutka skeptiškai vertina deklaruotas vertes
Sociologo, ekonomisto Romo Lazutkos turtinė nelygybė pernelyg nenustebino – anot jo, visame pasaulyje turtas pasiskirstęs itin netolygiai. Tačiau jis patikina, kad vertėmis, kurios deklaruojamos, neverta pasikliauti – jos netikslios, per mažos.
„Bent aš gerokai skeptiškai žiūriu į tuos duomenis, kurie yra deklaracijų pagrindu teikiami privalomai. Tos deklaracijos labai neteisingai atspindi turto vertę. Žmogus deklaruoja 20 tūkst. eurų NT vertę, tačiau tokio net buto Vilniuje nėra, kurį būtų galima už tiek nupirkti, net bendrabutis neišeitų, tad pateikiamos vertės tikrai nėra rinkos kainomis“, – aiškina R.Lazutka.
Anot jo, dar daugiau abejonių kelia akcijų kainos – jos pateikiamos nominalia verte, kuri nieko neatspindi.
„Jei žmogus turi įmonės akcijų, dauguma įmonių yra UAB, ir labai mažai įmonių, kurios kotiruojamos rinkoje ir kas dieną galima įvertinti akcijų kainas. Netgi didieji prekybos tinklai yra UAB. Tai kokia gali būti tų akcijų kaina, jei niekas jų nei perka, nei parduoda“, – sako R.Lazutka.
R.Lazutka aiškina, kad turtinė nelygybė paprastai esti gerokai didesnė, nei pajamų nelygybė. Pvz., Lietuvoje turtingiausių gyventojų penktadalio ir vargingiausiai gyvenančio penktadalio pajamos skiriasi apie 7 kartus.
O valstybės aparate dirbančių asmenų turtai skiriasi 88 kartus.
„Ta nelygybė yra didelė, bet negalėčiau palyginti tokių duomenų. Turtinė nelygybė daug didesnė yra ir kitose šalyse. Visuomet turtinė nelygybė didesnė nei pajamų nelygybė, nes turtas būna sukauptas, atėjęs ir iš kelių kartų. O pajamos – per metus gaunamos įplaukos“, – vertina R.Lazutka.
15min neturi galimybės įvertinti politikų pajamų duomenų – tokių deklaracijų išrašai nėra viešinami.
R.Lazutka mano, kad turto deklaracijų reglamentavimas turėtų būti tvarkomas, kad vertės labiau atitiktų realią rinką.
„Prastai deklaracijos sutvarkytos, ir čia politikus reikėtų barti už tai, kad nesutvarkoma. Politikai nėra ekspertai, ekspertai yra Finansų ministerija, kurie turėtų teikti įstatymų pataisas, susijusias su deklaracijomis, kad jos atspindėtų realią padėtį. O jei yra teikiama ir pataisos neprasimuša Seime, tai tada būtų apgailėtina“, – svarsto R.Lazutka.
Anot jo, nelygybę švelnina mokesčiai – pajamos Lietuvoje yra apmokestinamos progresyviai, tačiau ekonomistas pasigenda turto mokesčių.
