10 03

„Lietuviai jaučia nerimą dėl pagausėjusios rusų kalbos“: siūloma, kad aptarnauti klientus galėtų tik išmokę lietuviškai

Į Lietuvą iš užsienio atvykusių dirbti asmenų skaičius vis didėja, todėl yra siūloma tuos, kurie tiesiogiai aptarnauja klientus, įpareigoti išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Jeigu Valstybinės kalbos įstatymo pataisa ketvirtadienį, spalio 3 d., bus priimta, ji įsigaliotų nuo 2026 metų sausio 1 dienos.
"Jammi" Lietuvių kalbos mokykla
„Jammi“ Lietuvių kalbos mokykla / Asm. archyvas

Parlamentarų grupės vardu tai numatančias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė neneigė, kad, kalbantis apie šias pataisas su verslo atstovais, yra tekę išgirsti skeptiškų nuomonių.

Tačiau, kaip pastebėjo D.Asanavičiūtė, ir dabar yra prievolė viešajame sektoriuje užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba. Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

Siūlomi pakeitimai iš viešojo sektoriaus šį reikalavimą perkeltų ir į privatų. Pasak D.Asanavičiūtės, tai apimtų ir dirbančius ne pagal darbo sutartis – kurjerius, pavežėjus. Siūloma, kad užtikrinti tiesiogiai gyventojų aptarnavimą valstybine kalba turėtų įmonės ir fiziniai asmenys, parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas.

„Tai reikštų, kad atsiranda prievolė įvairioms grupėms, nes 1995-aisiais, kai buvo priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, nebuvo nei kurjerių, nei pavežėjų platformų, darbo santykių formos buvo siauresnės. Dabar atsiranda įvairių įdarbinimo formų, atsiranda ir fiziniai asmenys, kurie suteikia paslaugą. Tiesiog yra išplečiamas tiek juridinių, tiek fizinių asmenų ratas, kuriems atsiranda prievolė aptarnavimo ir prekių pardavimo sektoriuje kalbėti lietuvių kalba nustatytu lygiu“, – pagrindinį skirtumą tarp esamo įstatymo ir numatomų pakeitimų įvardino D.Asanavičiūtė.

Asmeninio archyvo nuotr./Dalia Asanavičiūtė
Asmeninio archyvo nuotr./Dalia Asanavičiūtė

Taip pat siekiant užtikrinti, kad šis reikalavimas nesukurtų neproporcingai didelės administracinės naštos tiems fiziniams asmenims, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla (pavyzdžiui, kai prekės parduodamos įvairių mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis), Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pasiūlė numatyti papildomą išimtį reikalavimui užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis