Atostogos bus nubrauktos
Pagal Lietuvos įstatymus darbuotojai kasmetines atostogas kaupia ne kalendorinių metų, o darbo metų pagrindu.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. birželio 1 d., jo darbo metai ir prasidės birželio 1 d. Atitinkamai toks darbuotojas teisę į visų metų kasmetines atostogas įgis praėjus metams nuo darbo pradžios, t. y. 2020 m. birželio 1 d.
Tai reiškia, kad 2019 m. birželio 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. sukauptas atostogas darbuotojas gali panaudoti tiek 2020 m., tiek po jų sekančius trejus kalendorinius metus – 2021 m., 2022 m. bei 2023 m., aiškino Advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė.
„Na, o 2024 m. sausio 1 d. toks darbuotojas neteks galimybės pasinaudoti atostogomis, kurias sukaupė iki 2020 m. pabaigos“, – teigė ekspertė.
Taigi 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai nebeteks teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, į kurias įgijo teisę 2020 metais ar dar anksčiau.
Atostogų neišnaudojimo priežastys
Tačiau Darbo kodeksas numato, kad senesnės negu 3 metų atostogos gali būti išsaugomos, jei darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
„Tiesa, įstatymai nenumato sąrašo aplinkybių, kurios būtų laikomos pakankamai svaria priežastimi nenubraukti perteklinių sukauptų atostogų“, – paminėjo A.Venckienė.
Tad, pasak jos, kiekvieną atvejį ir priežastis, dėl kurių darbuotojas negalėjo išnaudoti atostogų, reikėtų vertinti individualiai.
Pavyzdžiui, tai galėtų būti ilgą laiką trunkantis laikinas nedarbingumas, motinystės ar vaiko priežiūros atostogos, karinės tarnybos atlikimas ar kiti laikotarpiai, kai darbuotojas ilgą laiką faktiškai nedirbo ir todėl neturėjo galimybės išnaudoti sukauptų atostogų.
Svarbia priežastimi taip pat galėtų būti laikomi atvejai, kai darbuotojas prašo suteikti jam kasmetines atostogas, o darbdavys tokius prašymus nuolat atmeta.
„Tuo atveju, jei darbdavys „neišleidžia“ darbuotojo atostogų, rekomenduojama darbuotojui išsaugoti tai patvirtinančius įrodymus.
Tai gali būti susirašinėjimas su darbdaviu el. paštu, duomenys iš darbdavio naudojamų sistemų, kurios naudojamos atostogų tvirtinimui, ir panašiai“, – patarė advokatė.
Visgi ne kiekvienas darbdavio atsisakymas suteikti atostogas gali būti laikomas priežastimi, dėl kurios darbuotojas faktiškai negalėjo išnaudoti atostogų.
Pavyzdžiui, jei nėra galimybės suteikti atostogų darbuotojo pageidaujamomis datomis (nes, pavyzdžiui, tuo metu ir taip atostogauja daug darbuotojų), tačiau darbdavys noriai patvirtintų atostogas kitu laikotarpiu, tai neturėtų būti laikoma darbdavio veiksmais, dėl kurių darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Kita vertus, jei kelerius metus paeiliui darbuotojo atostogų prašymai atmetami, nes „įmonėje daug darbo ir nėra kada atostogauti“, tai galėtų būti svari priežastis nenubraukti ir už daugiau kaip 3 metus sukauptų atostogų.
Ką daryti, jei tikrai liko daug sukauptų atostogų?
Jei darbuotojas mato, kad turi sukaupęs atostogų už daugiau nei 3 metus, ir yra įsitikinęs, kad negalėjo laiku pasinaudoti jomis dėl svarbių priežasčių, advokatė ragina veiksmų imtis jau dabar, aptarti tai su darbdaviu, nelaukiant 2024 m. pradžios, kada įmonės sistemose perteklinės atostogos gali būti ir automatiškai panaikintos.
„Gali pasitaikyti situacijų, kai darbuotojas ir darbdavys skirtingai vertina aplinkybes, dėl kurių darbuotojas laiku neišnaudojo atostogų. Dėl to geriau šį klausimą išsiaiškinti kuo anksčiau, nes praėjus daugiau laiko kur kas sunkiau atsiminti tikslias aplinkybes, o tai gali sukelti nereikalingų konfliktų.
Abiem pusėms sutarus, kad darbuotojas atostogų negalėjo panaudoti dėl svarbių priežasčių, siūlome iš karto aptarti planą, kaip ir kada šios atostogos bus panaudotos“, – kalbėjo A.Venckienė.