Nepaisant padidėjusios rizikos dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos Lietuvos verslas nori investuoti per milijardą eurų

„Invega“ sulaukė 40 paraiškų – toks verslo aktyvumas D.Vilčinsko manymu rodo keletą dalykų – iš vienos pusės labai pozityvu, kitos įžvalgos verčia susimąstyti ar net sunerimti: „Lietuvos verslas nori investuoti per milijardą eurų, tai teigiamas rodiklis, turint galvoje neapibrėžtą geopolitinę situaciją, šalia vykstantį karą, Rusijos agresiją. Užsienio investicijos yra sulėtėjusios, tačiau vietiniai verslai nori plėstis ir galime tikėtis, kad ši tendencija išliks.“

Kita vertus, „Invega“ nėra pagrindinis finansuotojas Lietuvoje. „Veikia komerciniai bankai, kurie tradiciškai yra pirminis kontaktas, jeigu nori skolintis ir investuoti. Nors bankai deklaruoja savo ambicijas ir skolina, tai nėra pagrindinis finansavimo šaltinis, o kiti šaltiniai prastai išsivystę“, – sako D.Vilčinskas.

Didelis kiekis paraiškų rodo, kad verslui trūksta alternatyvų.

Didelis kiekis paraiškų rodo, kad verslui trūksta alternatyvų. „Jei pažvelgtume į statistinius duomenis, kiek Lietuvos įmonės vidutiniškai pasiskolina lyginant su analogiškais duomenimis Europoje, mes mažiausiai skolinamės. Tai reiškia, kad Lietuvos verslai daugiausia naudoja savo kapitalą, tačiau tai brangūs pinigai, kurie riboja verslo galimybes. „Invega“ veikia kaip alternatyvus finansuotojas, kuris papildo bankinį finansavimą, bet ir prisiima didesnę riziką, suteikia galimybę atsirasti inovatyviems verslams“, – teigia „Invega“ vadovas.

Prisiima daugiau rizikos nei tradiciniai bankai

„Invega“ nekonkuruoja dėl palūkanų ir prisiima daugiau rizikos nei tradiciniai bankai. „Iš gautų 40 paraiškų, didžioji dalis yra „plyno lauko“ investicijos. Tradiciniai bankai, turintys konservatyvų rizikos apetitą, nelabai mėgsta tokios stadijos projektus.

Iš principo turi būti išsivystęs rizikos kapitalas, kuris leidžia tokiems projektams atsirasti labiau subalansuotose vakarų rinkose. Lietuvoje to nėra, arba yra labai mažos apimties. Dideliems projektams tai nėra alternatyva, netobuloje laisvoje rinkoje jiems reikia padėti susibalansuoti ir veikti“, – sako D.Vilčinskas.

Tradiciniai bankai, turintys konservatyvų rizikos apetitą, nelabai mėgsta tokios stadijos projektus.

„Invega“ prisiimdama daugiau rizikos nori, kad tokie projektai pradėtų veikti, o tapę aiškios rizikos verslu būtų perleisti tradiciniams finansavimo šaltiniams. „Galbūt „Invegos“ iniciatyva finansuoti tokios stadijos projektus, paskatins ir privačius finansų rinkos dalyvius palankiau žiūrėti į mūsų regioną ir siūlyti finansavimą Lietuvos įmonėms. Mes norime paskatinti į šią pusę vystytis, ypač finansų ir kapitalo rinkas“, – teigia D.Vilčinskas.

Nuo tradicinės pramonės iki inovacijų ir gynybos sektoriaus

Pateiktų paraiškų paletė labai plati – yra įmonių, kurios nori gauti maksimalią sumą, vienam projektui galima skirti 300 mln., kitos įmonės prašo iki milijono. D.Vilčinskas analizuodamas įmonių veiklos sritis, sako, kad yra tradicinių pramonės atstovų, kurie gamina aiškų, konkretų produktą – jie nori arba vertikaliai plėstis, auginti apimtis arba tapti energetiškai tvaresni.

VIDEO: Lietuvos žingsniai į priekį – milijardas energetikai ir milijardas verslui

Lietuvos žingsniai į priekį – milijardas energetikai ir milijardas verslui

Bet yra ir tikrų inovacijų, tokiose ekonomikos sektoriuose, kurie nėra susiformavę, tik kuriamos užuomazgos, tačiau matomos ambicijos augti ir plėstis – pavyzdžiui, biotechnologijos, bet reikia papildomo kapitalo, kad gautų stimulą. Trečia sritis – paslaugos, kurias verslas nori teikti tvariai, tausojant aplinką, mažinant neigiamą poveikį gamtai.

„Reikėtų paminėti ir augantį susidomėjimą gynybos sektoriumi. „Invega“ yra vienintelis šio sektoriaus finansuotojas, todėl kreipiasi į mus, nori investuoti, statyti gamyklas, gaminti ginklus, pirmiausia juos parduodant į Ukrainą, bet ir kartu galvojant ir apie vietinio regiono saugumo stiprinimą“, – teigia D.Vilčinskas.

Naujas reikalavimas – reikšmingas neigiamos žalos nedarymas

„Invega“ vadovas pabrėžia, kad norint gauti finansavimą, yra mažai erdvės interpretacijoms – visi projektai turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo kriterijų: „Kiekvieną paraišką vertiname, kiek projektas darys neigiamą poveikį aplinkai.

Norint gauti finansavimą, yra mažai erdvės interpretacijoms – visi projektai turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo kriterijų.

Jei nustatysime, kad bus neigiamas poveikis, toks projektas negalės gauti finansavimo. Per šį elementą kartu ir edukuojame verslus. Reikšmingas neigiamos žalos nedarymas yra naujas dalykas ir Europos sąjungoje, ir Lietuvoje.“

Anot D.Vilčinsko, ekspertų, kurie supranta, kas tai yra ir kaip tai vertinti, nėra daug. „Invega“ pasistengė sukaupti šią kompetenciją ir padeda įmonėms atlikti įvertinimą, aiškina, kas tai yra. „Kartu su lėšomis ir reguliavimu, bandome kryptingai motyvuoti verslus tapti tvaresniais ir žalesniais. Ilgesnėje perspektyvoje norisi, kad tvarumas nebūtų būdas daryti verslą, bet pats tvarumas taptų verslu – tvarumo perspektyva iš naujo sukurtų įmonės verslo modelį“, – teigia „Invega“ vadovas.

Būvimas tvariu virsta verslo ateities licencija

Pasak D.Vilčinsko, žalioji verslo transformacija nėra lengva ir iššūkių daug – reguliavimas intensyvėja, o išaiškinamas, ką reiškia būti tvariu, atsilieka: „Būvimas tvariu virsta licencija įgalinančią daryti verslą ateityje, tačiau kompetencijų kaip tai išaiškinti, trūksta. Žaliųjų finansų institutas, „Invegos“ žmonės bando edukuoti rinką.“

Kita vertus, ir visuomenė, vartotojai, darbuotojai daro spaudimą darbdaviui, ar jo vykdomas verslas yra tvarus. „Ypač jaunimui tai yra svarbu. Tai dar vienas stimulas tapti tvariu verslu ir vertinti savo verslo daromą poveikį aplinkai.

Gerai tai, kad skiriamos lėšos, kurios padeda transformuotis, ateityje šalia finansinių paslaugų mes norime teikti ir papildomą vertę mūsų klientams per konsultacijas. Norim dar aktyviau konsultuoti, edukuoti, teikti pagalbą įmonėms, padėti susidaryti planus kaip tapti tvaresniais verslais“, – tikina D.Vilčinskas.

Finansų ministerijos nuotr. /Lietuvos žingsniai į priekį – milijardas energetikai ir milijardas verslui

Tolimesnė veikla – aktyvinti ekonomiką, pritraukti privačius investuotojus

„Invegos“ veikloje vyksta reikšmingas virsmas, praeitais metais įvyko konsolidacija su keturiomis įstaigomis, taip pat šiuo metu bandoma išgryninti ilgalaikę įstaigos veiklos perspektyvą. Pasak vadovo, šalia šios vidinės transformacijos dirbama su finansinėmis paslaugomis – „milijardas verslui“, pusė milijardo atsinaujinančiai energetikai, ES struktūrinių fondų finansuojamomis priemonėmis: „Vien per šiuos metus pasiūlėme finansavimą už tris milijardus eurų, tai reikšminga suma Lietuvos rinkai.“

Ateityje „Invega“ norėtų išlaikyti jautrumą ekonomikai, kad kuo daugiau atsirastų anticiklinės veiklos – jei ekonomika lėtės, stengsis aktyvinti veiklą, jei ekonomika augs, fokusuosis į tam tikras sritis taškinėmis intervencijomis, pavyzdžiui, finansuos inovacijas, kurios per pastaruosius metus sulėtėjo, ypač jei tradiciniai bankai nesuteikia paskolos.

„Ateityje norime tapti ir tuo šaltiniu, kuris aktyviai prisitraukinės lėšas iš kitų šaltinių, kad nukreiptų Lietuvos ekonomikos poreikiams“, – pabrėžia D.Vilčinskas.

„Invega“ bando rasti savo vaidmenį ir plečiant šalies infrastruktūros poreikius – nori įgyvendinti didelio transporto fondo idėją. „Kartu su mumis investuotų užsienio žaidėjai, kad keliams, tiltams, uostams, geležinkeliams būtų skirtas finansavimas, kuris dabar ateina iš biudžeto, iš surinktų mokesčių.

Savo vaidmenį matome plačiai, norime subalansuoti rinką su privačiais investuotojais, kviečiame prisidėti ir komercinius bankus“, – teigia „Invega“ vadovas Dainius Vilčinskas.