Nors šiems metams sutartis su tiekėjais verslas galėjo pasirašyti dar praeitą rudenį, didžioji dalis į laisvą elektros rinką nuo sausio 1 dienos „paleistų“ mažų įmonių to kol kas nepadarė.
„Šiuo metu elektros kainos – unikalios. Orai gruodį buvo nežiemiškai šilti, todėl sumažėjo elektros vartojimas, regione atsirado elektros perteklius, be to, neįtikėtinai atpigo taršos leidimai ir mažėjo kuro, kurį kūrena elektrinės, kaina“, – sakė bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Pasak jo, vidutinė elektros kaina Lietuvoje 2011 metų gruodį buvo 12,43 cento už 1 kWh, Estijoje – iki 11,26 cento už 1 kWh, Suomijoje – 11,5 cento už 1 kwh, o tai maždaug penktadaliu mažiau, nei buvo lapkritį.
Šiuo metu, anot L.Liutkevičiaus, rinkos elektros kaina mažiausia nuo 2010 metų sausio, kai pradėjo veikti laisvoji rinka.
Tuo tarpu laikinasis bendrovės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis atkreipia dėmesį, kad galutinę elektros kainą, kuri fiksuojama sutartyse su vartotojais, lemia ne tik energijos įsigijimo kaina biržoje ar iš gamintojų.
„Kainai įtakos turi ir gana didelės balansavimo sąnaudos, kai, priklausomai nuo realaus suvartojimo, nepriklausomas elektros tiekėjas turi įsigyti trūkstamos elektros energijos ar parduoti likučius“, – teigė A.Juozaponis.
Elektros skirstymo bendrovės „Lesto“ duomenimis, pernai per devynis mėnesius 2248 Lietuvos įmonės (9013 valdomų objektų) elektros tiekimo paslaugas pradėjo pirkti iš nepriklausomo elektros tiekėjo. Nuo Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo pradžios nepriklausomo elektros tiekėjo paslaugomis iš viso naudojasi 3356 įmonės (14150 objektų).
