Nedarbui mažėjant, o darbuotojų poreikiui – priešingai – nemažėjant, šalies verslas darbuotojų trūkumo problemą gali spręsti trimis būdais: atlyginimų didinimu, investicijomis į gamybos modernizavimą ir plėtrą, arba imigracija, vertina Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas nepakeitė ekonomikos prognozių: ūkis šiemet turėtų augti 3,2 proc., o kitąmet – 2,7 proc. Nedarbo lygis mažės iki 6,7 proc.
Tačiau atlyginimai augs sparčiau, nei tikėtasi anksčiau: šiemet numatomas vidutinis 7,6 proc., prieaugis, nors anksčiau prognozuota 6,7 proc.
Kylanti vidaus ir išorės paklausa toliau aktyvina šalies ekonomiką, tačiau įtampą padeda slopinti augančios investicijos į gamybos modernizavimą ir pajėgumų plėtrą.
„Samdomų darbuotojų paklausa gerokai viršija pasiūlą, jiems tenkanti sukuriamos pridėtinės vertės dalis beveik rekordinė. Lietuvos ekonomika jau kurį laiką auga gerokai greičiau nei turėtų, vis labiau pastebima įtampa darbo rinkoje“, – pranešime spaudai sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Darbo užmokestis jau kelerius metus auga visuose ekonomikos sektoriuose. Pernai atlyginimų augimą labiausiai pajuto prekybos, žemės ūkio, IT ir ryšių, statybos, apdirbamosios gamybos darbuotojai. Jų darbo užmokestis augo 9–11 proc.
Vidutinis kainų augimas per metus, pernai siekęs 3,7 proc, šiemet bus trečdaliu mažesnis – 2,7 proc, prognozuoja Lietuvos bankas.
Dar kovo mėnesį Lietuvos bankas prognozavo 3,2 proc. ūkio augimą šiems metams, ir 2,7 proc. – 2019 m. Taip pat bankas prognozavo atitinkamai 2,7 proc. ir 2,2 proc. kainų augimą.
Ekonomika šyla
Lietuvos bankas vertina, kad ekonomika šiuo metu truputi „persitempusi“: sukuria daugiau vertės, nei galėtų, vertinant jos turimą potencialą.
„Gali kilti toks klausimas, kas yra spartus augimas, o kas yra lėtas? Kas yra geras augimas, o kas – tvarus augimas? Ciklinei šalies ekonomikos padėčiai vertinti, ekonomistai vertina realų augimą su potencialiu“, – sako G.Šimkus.
Kai ekonomikos augimas viršija potencialą, tai rodo, kad ji kaista, o jei nesiekia – efektyviai neišnaudoja turimų gamybinių pajėgumų.
„Tvarus, arba potencialus, ekonomikos augimas yra toks, kurį gali pagaminti ekonomika efektyviai išnaudodama turimus gamybinius pajėgumus. Kai nedarbo lygis susiformuoja toks, kuris neskatina infliacinio spaudimo. Jei realusis arba stebimas BVP viršija potencialų – atsiranda sąlygos nestabilumams“, – sako G.Šimkus.
Tačiau šiuo metu Lietuvos BVP augimas, skaičiuojama, potencialą viršija maždaug 2 proc. punktais. Prieš krizę šis rodiklis buvo kelis kartus didesnis.
„2014–2016 m. augimas iš esmės sutapo su potencialiu, ir 2017 metais jau vertiname, kad susiformuoja kiek daugiau nei 2 proc. realiojo BVP atotrūkis nuo potencialaus“, – sako G.Šimkus.
Šiuo metu Seime svarstoma mokesčių reforma nėra įskaičiuota į ekonomikos prognozes, patikino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
„Dėl reformos mokestinės pajamos, tikėtina, bus sumažintos, jos nebūtinai tikėtina bus padidintos per kitus šaltinius, bandoma bus gauti iš kovos su šešėliu – šioje vietoje yra neapibrėžtumo. Žiūrint į ateitį mes tai vertiname kaip tikėtiną riziką, kurios šiaip jau reikėtų vengti“, – atsakė A.Dabušinskas.
Anot jo, reformų paketas papildomai kaitintų ekonomiką, o to reikėtų vengti.
„Tokioje situacijoje papildomai skatinti ekonomikos nereiktų. Norėtųsi, kad nuo dabar, žiūrinti į ateitį, fiskalinė politika būtų labiau anticiklinė“, – sako A.Dabušinskas.
Lietuvos bankas vertina, kad eksporto augimas sumažės daugiau nei dvigubai. Šiemet eksportas dar augs 13,7 proc., kitąmet – vos 5,7 proc.
Atlyginimus augina darbuotojų trūkumas
G.Šimkus įvardijo pagrindinę priežastį, kas lemia didesnius atlyginimus – jų paprasčiausiai trūksta. Darbo jėgos paklausos ir pasiūlos balansas persisvėręs į darbuotojų pusę.
„Prie to prisidėjo ir įvairūs administraciniai sprendimai: minimalus mėnesinis atlyginimas padidintas nuo metų pradžios ir turėjo daugiau nei 5 proc. indėlį. Didinami atlyginimai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir kai kuriems tarnautojams. Tai nėra žinia, kad to nereikia daryti, tačiau tai taip pat prisideda prie darbo mokesčio augimo. Poveikį turėjo greičiausiai ir Darbo kodeksas, įvestos „Sodros“ grindys“, – vardija G.Šimkus.
Jis tikina, kad atlyginimai auga kone visiems – nėra taip, kad „kažkam neauga“. Tiesa, tam tikruose sektoriuose jis auga sparčiau, nei kituose.
„Vidutiniškai per trejus metus atlyginimai išaugo 200 eurų“, – sako G.Šimkus.
Jis įspėja, kad per artimiausius 20 metų darbo jėgos toliau mažės, ir darbo rinka susitrauks 330 tūkstančių asmenų – taip yra dėl gyventojų senėjimo.
„Lietuva patiria stiprų demografinį šoką. Mes jau bandome spręsti regionines demografines problemas, kurios pasimatė labai aiškiai – tai tušti mažesni miesteliai ir kaimai. Kas nepakankamai susivokta – kaip keičiasi šalies struktūra pagal amžių. Taip, padidėjo senyvų žmonių dalis, sumažėjo jaunų žmonių dalis, bet tai nebuvo itin reikšmingi pokyčiai – ir jie įsijungia vis reikšmingesne dalimi“, – sako G.Šimkus.
G.Šimkus apgailestauja, kad imigracija kol kas reikšmingai neprisideda prie darbo rinkos problemų sprendimo – iš daugiau nei 8000 šalyje pernai leidimus gavusių imigrantų, tik mažiau nei 200 buvo kvalifikuoti.
„Tie, kas daugiausia atvažiuoja – tai tų profesijų darbuotojai, kurių trūksta ir yra sudarytas jų sąrašas: virėjai, suvirintojai, vairuotojai ir kt. Tai žemesnės kvalifikacijos darbuotojai“, – sako G.Šimkus.
Anot jo, šiemet pirmą ketvirtį kone 10 proc. pasiekęs metinis atlyginimų augimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl auga ir kainos.
„Per tą patį laikotarpį kainos padidėjo 3,1 proc. – reali perkamoji galia Lietuvoje yra auganti. Toks spartus darbo užmokesčio augimas nėra tvarus ir ilgainiui jis turėtų rimti, tačiau šiuo metu darbo užmokesčio augimas spaudimas yra stiprus. Žvelgiant į kainas – paklausos augimas ir atlyginimų augimas labiausiai didino paslaugų kainas ir tai nieko nuostabaus, nes paslaugose darbo užmokestis sudaro santykinai didesnę dedamąją dalį nei kitose prekėse“, – sako G.Šimkus.
