Ataskaitoje pažymima, kad rengiant šią programą pateiktose vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso projekcijose neatsižvelgiama į dalį valstybės prisiimtų įsipareigojimų, tokių kaip darbo užmokesčio didinimas švietimo ir sveikatos sričių darbuotojams bei galimą poreikį iki 2,5 proc. BVP didinti biudžetą gynybai. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, įtraukus šiuos įsipareigojimus valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 4,9 proc. BVP, 2023 m. – 3,3 proc. BVP, o 2024–2025 m. mažės iki 3,0 proc. BVP.
„Lietuvos stabilumo 2022 m. programoje projektuojamas struktūrinio valdžios sektoriaus deficito mažinimas nuo 3,0 iki 1,0 proc. BVP 2022–2025 m. laikotarpiu. Tikimasi, kad struktūrinis deficitas mažės, nes numatoma, kad grynosios (neto) išlaidos augs lėčiau nei daugiametis potencialus BVP to meto kainomis, tačiau nėra numatyta tam reikalingų konkrečių priemonių, užtikrinančių tokį išlaidų lygio mažėjimą 2023–2025 metais.
Grynųjų išlaidų augimas vidutiniu laikotarpiu didžiąja dalimi bus nulemtas socialinių išmokų ir kompensacijų dirbantiesiems. Kapitalui tenkančių išlaidų dalies įtaka 2023 m. numatoma neigiama, o tai nedera su Europos Komisijos rekomenduojama nacionalinių investicijų skatinimo kryptimi“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
Stabilumo programoje projektuojamas valdžios sektoriaus pajamų lygis 2023–2025 m. išlieka panašus į numatomą 2022 m. lygį. Pažymėtina, kad 2021 m. aukštą šio sektoriaus pajamų lygį lėmė palankus ekonominis ciklas, vienkartinio pobūdžio veiksniai ir žema palyginamoji bazė, todėl tokia padėtis laikina. Neįtraukiant vienkartinio pobūdžio priemonių įtakos, numatoma, kad Lietuvos fiskalinė politika 2022 m. bus prociklinė, o 2023 m. gali keisti kryptį ir tapti neutralia.
Nenumačius papildomų pajamų šaltinių valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vidutiniu laikotarpiu nuosekliai didės. Šį rodiklį didins pirminis deficitas, tačiau jo poveikį švelnins palanki realiojo BVP ir palūkanų normų dinamika. Tikėtina, kad, vidutiniu laikotarpiu didėjant palūkanų normoms, augs valdžios sektoriaus skolos valdymo išlaidos, o refinansuojant skolą turimas pigias Vyriausybės vertybinių popierių emisijas gali tekti keisti brangesnėmis.
Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, retrospektyviu vertinimu, 2021 m. buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių.
Stabilumo programa – dokumentas, kuriame kiekvienų metų balandžio mėn. ES valstybės narės pateikia savo fiskalinius planus kitiems trejiems metams. Šie planai turi atitikti ES ir nacionalines fiskalinės drausmės taisykles ir padėti užkirsti kelią fiskalinių iššūkių atsiradimui.
